Generalinio prokuroro prašymai penktadienį įteikti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sekretoriatui.
„Yra gauta iš policijos medžiaga, kur policija prašo sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra ir grupės Seimo narių analogiškas prašymas, kad šie klausimai būtų išaiškinti, ir priimtas sprendimas kreiptis į Seimą, pabrėžiu, tai jokiu būdu nereiškia, kad Seimo nariai tuos pažeidimus padarė, tik galimai padarė“, – BNS penktadienį sakė R.Petrauskas.
Pasak prokuroro, P.Gražuliui ir K.Uokai panaikinus neliečiamybę pagal Baudžiamąjį kodeksą grėstų kaltinimai viešosios tvarkos sutrikdymu ir pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešąją administracinę funkciją atliekančiam asmeniui.
BK numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas naudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas praėjusią savaitę grąžino policijos pareigūnams minėtų dviejų Seimo narių administracinių teisės pažeidimų bylas. Teismas konstatavo, jog tam, kad būtų imamasi nagrinėti bylas, reikia išankstinio Seimo sutikimo leisti suvaržyti minėtų parlamentarų laisvę. Mat už K.Uokos ir P.Gražulio nusižengimą gresia ne tik bauda, bet ir areštas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, šis kodeksas numato administracinį areštą, protokolą surašę pareigūnai ne vėliau kaip per tris dienas kreipiasi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę.
P.Gražuliui ir K.Uokai šių metų gegužės 19 dieną administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti už tai, kad jie pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „Stop policija“, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.
Už du iš trijų numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą be piniginės baudos taip pat numatytas ir administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.
Pirmosios Lietuvoje eitynės už seksualinių mažumų teises Vilniuje vyko gegužės 8 dieną.
