Už tokį sprendimą balsavo devyni komisijos nariai, vienas susilaikė, pranešė laikinosios komisijos pirmininkas konservatorius Vaidotas Bacevičius.
„Manome, kad yra objektyviai įvykęs faktas, objektyvi veika, ji užfiksuota administracinių teisės pažeidimų protokole, tai yra konstitucinė ir statutinė nuostata, kad tokiu atveju teisėsaugos institucijos negali vykdyti tolesnių savo veiksmų, tyrimo ir sankcijos skyrimo be Seimo sutikimo“, – sakė parlamentaras.
„Nemanome, jog čia yra politinė byla. Manome, kad tai yra tiesiog eismo įvykis, objektyvi veika, kur tikrai nereikia kliudyti teisingumui ir Seimas neturėtų tapti skydu arba kliūtimi teisėsaugai“, – dėstė V.Bacevičius.
Tam, kad būtų suvaržyta Seimo nario laisvė, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Balandžio 10 dieną generalinis prokuroras Darius Valys antradienį kreipėsi į Seimą, kad šis duotų išankstinį sutikimą suvaržyti parlamentaro liberalcentristo Vinco Babiliaus laisvę administracinėje byloje.
Prokuroro teigimu, tik gavus tokį sutikimą bus galima administracinių teisės pažeidimų bylą perduoti teismui.
Anot D.Valio, Seimo narys V.Babilius kovo 19 dieną Vilniuje, Laisvės prospekto ir J.Baltrušaičio gatvės sankryžoje, vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, jis nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į stovintį kitą automobilį „Mazda“. Po minėto smūgio taip pat kliudytas šviesoforas. Iš eismo įvykio vietos V.Babilius pasitraukė.
Seimo narys įtariamas padaręs tris pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje. V.Babiliui buvo surašyti protokolai padarius šiuos tris pažeidimus. Jis davė paaiškinimus policijai.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kadangi už vieną iš pažeidimų – pasitraukimą iš įvykio vietos – numatomas ir areštas, pagal įstatymus būtina gauti Seimo sutikimą suvaržyti parlamentaro laisvę.
Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtinta nuostata, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Seimas prieš kelerius metus buvo gavęs generalinio prokuroro prašymą panaikinti V.Babiliaus teisinę neliečiamybę dėl greičio viršijimo, ir tąkart prašymą 2010 metų rugsėjį tenkino. Neliečiamybė parlamentarui buvo panaikinta dėl to, kad magistrale Vilnius – Klaipėda jis 65 kilometrais per valandą viršijo leistiną greitį, o už tokį pažeidimą gali būti skirtas administracinis areštas.
Teismas tuomet V.Babiliui už greičio viršijimą skyrė maksimalią – 1,5 tūkst. litų – baudą ir trims mėnesiams atėmė teisę vairuoti.
V.Babilius anksčiau pripažino, kad šiemet kovo 19-osios vakarą vairavęs automobilį, kuris pateko į avariją Vilniuje, tačiau neigė, kad prie vairo sėdo neblaivus.
Jaunuolis, kurio automobilis buvo apgadintas per avariją, pareiškė, kad eismo įvykį sukėlęs parlamentaras jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečiama policija. V.Babiliaus administracinę bylą nagrinėję pareigūnai teigė, kad nebuvo galimybės nustatyti Seimo nario blaivumo.
