Laikinoji ligoninė COVID-19 pacientams Vilniuje gali išdygti kitur, nes „Litexpo“ nuomos kaina – sunkiai įkandama

Trečiadienio duomenimis, visos Lietuvos ligoninėse gydomi 1707 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje. Deguonies reikia 924 pacientams, 82 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų – 8 982 iš 16,788 tūkst. Užimta ir daugiau nei pusė reanimacijos lovų iš turimų 669.

Vilniaus regione – liūdniau

Vilniaus regione situacija dar liūdnesnė. Kaip trečiadienį informuoja Santaros klinikos, lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimtos vos ne visos – net 95 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 66 proc.

Atraminėse ligoninėse Vilniaus regione gydoma 314 pacientų: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) – 150 pacientų, iš jų 6 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 23 pacientai, iš jų 2 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Ukmergės ligoninėje – 57 pacientai, iš jų 2 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Alytaus S.Kudirkos ligoninėje – 60 pacientų, iš jų – 2 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Druskininkų ligoninėje – 10 pacientų, Trakų ligoninėje – 14 pacientų.

Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę vežami COVID-19 pacientai

+15

Vilniaus regione COVID-19 ligoninių suaugusių aktyvaus gydymo vietų užimtumas siekia 78 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 63 proc.

Plečia VMKL

Apie tai, kad lovų stacionariose ligoninėse gali nepakakti, kalbama jau apie mėnesį, todėl Vilniuje buvo svarstoma galimybė įrengti laikinąją ligoninę. Parinkta ir vieta jai – „Litexpo“ parodų centras. Tačiau bent kol kas jokie darbai pačiame centre nevyksta.

„Mes dirbame su pajėgumų išplėtimais pačioje VMKL Antakalnyje. Šiandien turime 192 vietas ir tai yra išties neblogas skaičius. Iš viso matome, kad Antakalnyje, abiejuose padaliniuose, galime įrengti 472 vietas. Jau dabar esame bene didžiausia gydanti COVID-19 pacientus ligoninė Lietuvoje ir nepaisant visų negandų, kurios mus aplanko dėl reguliavimo ir organizavimo iš nacionalinės valdžios, pajėgumus didiname.

Šiandien turime 192 vietas ir tai yra išties neblogas skaičius. Iš viso matome, kad Antakalnyje, abiejuose padaliniuose, galime įrengti 472 vietas.

Vakar aukščiausiu lygiu spręsta, kaip reikėtų pasitelkti gydytojus iš kitų ligoninių, mes jau antrą savaitę juos esame pasitelkę, sutartys visos pasirašytos ir judame – iš savo poliklinikų, kitų ligoninių pasitelkiame“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Direktoriaus teigimu, bent kol kas didelio personalo trūkumo nejaučiama – komandas suformuoti pavyksta.

„Gauname ir studentų pasiūlymų, kurie nori dirbti, ir iš kai kurių slaugos ligoninių, iš privačių sveikatos įstaigų vienas kitas medikas ateina, nors galėtų ateiti daugiau, nes dabar turime situaciją, kad paslaugų tiekimas valstybinėse ligoninėse stoja, o privačios išlaiko tą patį lygį.

Manau, tai truputį nesąžininga mūsų atžvilgiu, galėtų privačios įstaigos proporcingai sumažinti savo paslaugų apimtis ir skirti pajėgų COVID-19 gydymui“, – kalbėjo P.Poderskis.

Vis dėlto net ir sugebant sudaryti medikų komandas, savivaldybės administracijos direktorius akcentuoja – personalas yra svarbiausia, nes jo trūksta, nors pasitelkti ir kitų skyrių gydytojai. Tarkim, uždarius Urologijos skyrių, jo gydytojai gydo COVID-19 pacientus.

COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje

Užimtų ir administracijos kabinetus

Šiuo metu COVID-19 pacientai gydomi VMKL padalinyje Antakalnio g. 124 – vadinamojoje buvusioje spec. ligoninėje. Pagrindiniame pastate, Antakalnio g. 57, bus įrengtos dar 277 lovos šiems pacientams – ir tai be dar vieno skyriaus, kuris galėtų būti įrengtas, jeigu jo prireiks, vietoje administracijos patalpų.

Minčių esama ir dėl plėtros padalinyje Antakalnio g. 124, tačiau tai jau būtų daroma tik esant kritinei situacijai, nes palatoms būtų galvojama pritaikyti koridorius, baseino patalpą ir pan.

Anksčiau galvota ir apie poliklinikos dalies patalpų pritaikymą, tačiau nuspręsta šios minties atsisakyti, nes jau esančias palatas paversti skirtomis COVID-19 yra ir paprasčiau, ir greičiau bei pigiau.

Sauliaus Žiūros nuotr./COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje

Kitų paslaugų VMKL teikti turės vis mažiau galimybių. Tiesa, tai neliečia vaikų skyrių.

„Litexpo“ nuoma – per brangi

Klausiamas apie laikinąją ligoninę „Litexpo“, P.Poderskis sakė, kad pasiruošimas vyksta, pasiruošta viešiesiems pirkimams, dalis netrukus prasidės, tikimasi pasirašyti preliminarias sutartis dėl lovų pirkimo ir pan. Tačiau derybos dėl „Litexpo“ nėra tokios sklandžios, kaip, anot P.Poderskio, norėtųsi.

„Gavome iš jų pasiūlymą dėl nuomos – ji siektų 300 tūkst. eurų per mėnesį. O juk jie gauna ir subsidijas iš valstybės. Aš gaunu piktus laiškus, kad „Litexpo“ yra valstybės įmonė, kodėl negalite greičiau ten visko įrenginėti. Mano matymas šioje situacijoje gal būtų kitoks“, – kalbėjo P.Poderskis.

Gavome iš jų pasiūlymą dėl nuomos – ji siektų 300 tūkst. eurų per mėnesį.

Jo teigimu, tokiu atveju geriau įrengti laikinus pastatus VMKL kiemuose, kurie yra pakankamai dideli. Tai ir kainuotų pigiau, ir personalui nereikėtų blaškytis.

Tikrai nėra jokio pasipelnymo

„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius iš pradžių atsisakė bet ką komentuoti apie finansinę šito reikalo pusę, kaip sakė, „kol nėra jokio susitarimo, sutarties, jokio įsipareigojimo, čia tik spekuliacijos bus“. Tačiau jau pasirodžius straipsniui vis dėlto panoro išdėstyti situaciją iš savo pusės.

„Noriu patikslinti kelis akcentus. Visų pirma – „Litexpo“ negauna jokių dotacijų ar kitos paramos iš valstybės, mes kaip uždaroji akcinė bendrovė save išlaikome patys. Todėl mes pateikėme pasiūlymą savivaldybei, kuriame įvertinome visus realius einamuosius planuojamo laikotarpio kaštus.

Dar noriu pažymėti, kad kaina yra skaičiuota su visomis paslaugomis, kurių poreikį pateikė pati savivaldybė. Patalpų nuomos kainą sudaro pasiruošimas karščiavimo klinikai, į kurią yra įskaičiuota ir šildymas, ir vėdinimas, ir kondicionavimas, ir bendras lauko, patalpų apšvietimas, įskaitant ir palatas, viso tinklo išvedžiojimas į kiekvieną palatą, ir elektros sąnaudos, taip pat visų pastatų inžinerinių sistemų aptarnavimas, valymo paslaugos, higienos prekės tam laikotarpiui, apsauga, buitinių atliekų tvarkymas, internetas ir visi kiti reikalingi dalykai. Kokį poreikį savivaldybė išsakė, tai į krepšelį ir sudėjome“, – teigė J.Bortkevičius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Justinas Bortkevičius

Anot direktoriaus, daugiau nei pusė pateiktos kainos – 300 tūkst. eurų – yra tiesioginės eksploatacijos išlaidos. „Su savivaldybe dialogo metu kalbėta, jie prašė pateikti kompleksinę kainą, į kurią būtų įskaičiuota eksploatacija. Tai ir patiekėme“, – tvirtino jis.

J.Bortkevičius tikina savivaldybei nuolat pateikdavęs visus skaičiavimus su visomis dedamosiomis. O jeigu vis dėlto savivaldybė nusprendė laikinosios ligoninės atsisakyti ar ją įrengti kitur, taip turėtų ir pasakyti. Kol kas „Litexpo“ teturi informaciją, kad gruodžio 9 d. taryboje bus svarstoma galima parodų centro nuoma.

„Čia tikrai nėra jokio pasipelnymo. Pripažinsiu, situacija yra ne iš lengvųjų, didžioji dalis darbuotojų yra prastovose, galvojame, kaip organizuoti parodas ir veiklas. Ir organizuojame, pastaroji „Mokyklos“ paroda buvo vien internete, bet pajėgumai yra sumažėję“, – kalbėjo J.Bortkevičius.

Kiek anksčiau J.Bortkevičius BNS yra sakęs, kad įmonės apyvarta per karantiną krito 70 proc., nes neįvyko nemaža dalis šiemet planuotų pagrindinių renginių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei nuo COVID-19 ribojimų nukentėjusiam parodų centrui skirti milijoną eurų kaip valstybės įnašą į bendrovės įstatinį kapitalą. Ministerija pažymi, jog vien per pirmąjį karantiną kovo-birželio mėnesiais dėl renginių ribojimų bendrovė negavo apie 2 mln. eurų planuotų pajamų. Tačiau Konkurencijos taryba išaiškino, kad tokia Vyriausybės parama galėtų pažeisti konkurenciją.

Arno Strumilos / 15min nuotr./„Litexpo“ Studijų parodos metu

Tačiau P.Poderskis, tokią nuomos kainą vadindamas per didele prabanga miestui, priminė, kad iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė papildomų skyrių COVID-19 pacientams įrengimą finansuoja savo lėšomis – jau anksčiau skelbta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, rugpjūtį skirstydama Europos Sąjungos lėšas koronaviruso pandemijos suvaldymui – apie 50 mln. eurų, Vilniaus miesto ligoninėms pinigų neskyrė.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 51,655 tūkst. žmonių, 38,755 tūkst. – tebeserga, 12,282 tūkst. – pasveiko. Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 432 žmonės, dėl kitų priežasčių – dar 186 užsikrėtusieji.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

+19