Tikslas – grąžinti vaiką į šeimą
Kaip 15min paaiškino Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja A.Marčiukaitienė, laikinoji globa budinčių globotojų šeimoje – tai viena iš laikinosios globos formų, taikoma tais atvejais, kai nesaugioje aplinkoje augantiems vaikams nustatomas apsaugos poreikis. Pašnekovė pabrėžė, kad visais atvejais, neatsižvelgiant į laikinosios globos formą, laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
Kol vaikui nustatyta laikinoji globa, šeimai teikiama pagalba. Pirmiausia, anot jos, inicijuojamas mobiliosios komandos darbas su šeima, savivaldybės administracija pradeda atvejo vadybos procesą, o paskirta socialinių paslaugų įstaiga ir jos atsakingas atvejo vadybininkas organizuoja atvejo vadybos posėdžius, kurių metu sudaromas pagalbos šeimai planas.
Beje, kaip paaiškino A.Marčiukaitienė, jis reguliariai peržiūrimas, specialistai vertina pokyčius bei sprendžia, ar vaikams jau saugu sugrįžti į biologinę šeimą. Anot jos, to reikia siekiant išvengti pakartotinio vaiko traumatizavimo, kitaip tariant, būtina užtikrinti, kad vaikai grįžtų tik į saugią aplinką ir būtų išvengta pakartotinio paėmimo.
„Budintis globotojas, kaip pilotinis institutas, atsirado 2017 metais, įgyvendinant pilotinį projektą keliose savivaldybėse: Vilniaus ir Kauno. Tuo metu jis buvo vadinamas socialiniu globėju. O teisės aktuose budintis globotojas atsirado 2018 metų sausio mėnesį, patvirtinus Socialinių paslaugų įstatymą“, – priminė 15min pašnekovė.
Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos teigimu, tokiais atvejais vaiko atstovu paskiriamas globos centras, tačiau priežiūra perduodama budinčiam globotojui. „Centro ir vaiko gyvenamoji vieta, – išaiškino ji, – negali sutapti siekiant išvengti fiktyvaus vaiko apgyvendinimo institucijoje.“
Deja, vis dar yra net 15 savivaldybių, kuriose nėra nė vieno budinčio globotojo.
Paklausta, kur anksčiau patekdavo iš nesaugios aplinkos paimti vaikai, A.Marčiukaitienė prisiminė, kad tai būdavo vaikų globos institucijos ar gydymo įstaigos. Deja, vis dar yra net 15 savivaldybių, kuriose nėra nė vieno budinčio globotojo. Tokiais atvejais itin sudėtinga užtikrinti vaiko laikiną apgyvendinimą ir laikinosios globos nustatymą šeimoje. Anot jos, tenka tik apgailestauti, kad savivaldybės neteikia prioriteto ir nesiima pakankamų priemonių, kad kiekvienoje iš jų būtų užtikrintas pakankamas budinčių globotojų skaičius.
Trūksta galinčių globoti ne tik paauglius, bet ir ikimokyklinukus
15min kalbinta A.Marčiukaitienė pabrėžė, kad krizės šeimoje atveju vaiko teisių specialistai, visų pirma, ieško giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. „Ir tik tokių asmenų neradus, – teigė ji, – ieškoma fizinių asmenų arba globos centre paslaugas teikiančių budinčių globotojų.“
Pašnekovė atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje yra kiek daugiau nei 170 budinčių globotojų, kurių namuose apgyvendinta per 300 vaikų. Ar šis skaičius – pakankamas? Pasak skyriaus vedėjos, globotojų, galinčių priimti pačius mažiausius – iki 3 metų amžiaus vaikus – užtenka, nes dažniausiai, nesant budinčio globotojo vienoje savivaldybėje, budinčių globotojų paslaugos perkamos iš kitų globos centrų ir tik itin retais atvejais tokie maži vaikai pakliūna į vaikų globos namus.
Be to, ji priminė, kad remiantis įstatymu, draudžiama nustatyti globą institucijoje jaunesniems nei trejų metų vaikams. Vis dėlto, kaip pastebėjo A.Marčiukaitienė, išlieka didelis poreikis asmenų, galinčių pasirūpinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Anot jos, iš nesaugios aplinkos paimti ikimokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai, neretai, o paaugliai – dažniausiai, patenka į globos namus.
Svarbiausia – stipri motyvacija
Paklausta, ar budintys globotojai – tai savanoriška veikla ar darbas, A.Marčiukaitienė atsakė, kad tai galėtų būti prilyginama darbui, nes su globos centru sudaroma paslaugų teikimo sutartis. Jos teigimu, dėl atlygio sprendžia kiekviena savivaldybė, tačiau teisės aktai numato minimalias ribas.
„Nuo sutarties sudarymo, – 15min paaiškino ji, – nors asmuo vaiko tuo metu neprižiūri, mokamas minimalus atlygis, kad jis bet kuriuo metu galėtų priimti vaiką į savo šeimą.“ Kitaip tariant, globotojas turi būti visada pasiruošęs suteikti pagalbą.
„Tapti budinčiu globotoju gali asmuo, kuris yra pasiryžęs prisiimti tokius rimtus įsipareigojimus“, – sakė ji. Atkreiptinas dėmesys, kad budintis globotojas šeimoje apgyvendintam vaikui priežiūros paslaugas teikia visą parą. Kiekvienu atveju, pasak pašnekovės, tai yra krizę išgyvenantys vaikai, kurie išgyvena tėvų netektį, adaptaciją naujoje aplinkoje ir daugelį kitų sudėtingų emocijų.
Svarbiausia – stipri motyvacija, nes laikinosios globos metu susiduriama su krizę išgyvenančiu vaiku, todėl reikia suprasti patiriamas emocijas bei išgyvenimus.
Kaip teigė pašnekovė, svarbiausia – stipri motyvacija, nes laikinosios globos metu susiduriama su krizę išgyvenančiu vaiku, todėl reikia suprasti patiriamas emocijas bei išgyvenimus.
Profesinių reikalavimų buditiems globotojams nėra keliama, tačiau tarnyba atlieka pradinį asmens, norinčio vykdyti budinčio globotojo veiklą, patikrinimą, kurio metu vertina, ar nėra Civiliniame kodekse nustatytų kliūčių vykdyti šią veiklą, t.y. vertinama pateikta medicininė pažyma, tikrinamas teistumas ir pan. Vėliau asmuo yra siunčiamas į globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams skirtus mokymus ir privalo išklausyti ne tik pagrindinę, bet ir specializuotą dalį. Budintys globotojai yra rengiami kaip laikinosios globos profesionalai, gebatys itin jautriai suprasti ir atliepti tėvų globos netekusio vaiko poreikius.
Daugiau dėmesio biologinės šeimos stiprinimui
Kaip atskleidė Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja A.Marčiukaitienė, vaiko teisių specialistai atlieka laikinosios globos priežiūrą ir vertina, ar globos centras bei budintis globotojas tinkamai atlieka įstatymų jam pavestas globėjo pareigas – užtikrina vaiko saugumą, tiek fizinį, tiek psichinį, rūpinasi vaiko sveikata ir mokymusi, auklėja vaiką ir kt.
Pasak pašnekovės, yra buvę, kai sutartį su globotoju teko nutraukti, tačiau tai pasitaiko labai retai, nes šį kelią dažniausiai renkasi motyvuoti žmonės. Dažniausiai tarp vaikų ir budinčių globotojų užsimezga artimas ryšys, tačiau, anot jos, labai svarbu, atsižvelgiant į laikinosios globos tikslą – grąžinti vaiką į biologinę šeimą – kad visi suprastų savo rolę. Anot A.Marčiukaitienės, pasitaiko atvejų, kuomet nesant galimybių vaikui grįžti į biologinę šeimą, nes tėvai nekeičia gyvenimo būdo ir pokyčiai šeimoje nevyksta, budintys globotojai tampa nuolatiniais globėjais.
Iš viso, kaip atskleidė pašnekovė, šiemet nustatyta apie 900 laikinosios globos atvejų, iš kurių apie 200 vaikų jau grįžo į šeimas.
Daugiau dėmesio bus skiriama biologinės šeimos stiprinimui – numatyta vaiko laikinoji priežiūra, kurios metu, nesaugioje aplinkoje atsidūręs vaikas, nebus iš karto atskiriamas nuo šeimos, tačiau galės pasilikti su vienu iš tėvų ar artimųjų, galinčių užtikrinti vaikui saugią aplinką.
15min paklausta, ar nuo Naujųjų, kai įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, budinčių globotojų lauks pokyčiai, A.Marčiukaitienė atsakė neigiamai ir pridūrė, kad kiek atsinaujins globos organizavimas, daugiau dėmesio bus skiriama biologinės šeimos stiprinimui – numatyta vaiko laikinoji priežiūra, kurios metu, nesaugioje aplinkoje atsidūręs vaikas, nebus iš karto atskiriamas nuo šeimos, tačiau galės pasilikti su vienu iš tėvų ar artimųjų, galinčių užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Ką daryti, norint tapti laikinuoju globotoju? A.Marčiukaitienė paaiškino, kad visų pirma, savivaldybėje reikėtų pateikti prašymą. Be to, visada galima pasikonsultuoti su vaiko teisių tarnyba ar globos centru.
Pašnekovės nuomone, budinčių globotojų idėja pasiteisino. Kalbėdama apie juos, Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja pabrėžė, kad – tai pasišventę savo darbui ir motyvuoti žmonės, padedantys užtikrinti į kritinę situaciją pakliuvusių vaikų interesus.
