Tokios pozicijos laikosi VA „Caritas“ Laikinuosiuose namuose dirbanti socialinė darbuotoja Sigita Urbonaitė. Ir ne tik ji.
15min rašė apie Laikinuosiuose namuose gyvenančio Rolando atvejį – vyras išgali mokėti skolas, dirbdamas legalų darbą, tik todėl, kad gyvena šiuose Laikinuosiuose namuose.
„Dabar liko dar išsimokėti 4,5 tūkst. Eur. Dabar dirbu legaliai, prieš porą metų susirgau cukriniu diabetu, man reikia išdirbti tam tikrą darbo stažą, kad galėčiau gauti invalidumą. Atsiskaitinėju, gyvenu Laikinuosiuose namuose, kuriuose temoku už pragyvenimą 15 Eur per mėnesį. Ganu atlyginimą 200 eur. Su tokiom sąlygom galiu tik išgyventi, apsirengti nieko negaliu sau leisti nusipirkti, cukriniu diabetu kai sergu, man visi pinigai išeina vien tik ant maisto“, – pasakojo jis. Vyras pamena, kad pačioje antstolių atsiradimo pradžioje, veikė „20 proc. sistema“. Jo manymu, ji būtų žmogiškesnis variantas, nei dabartinė sistema. „Dabar iš vidutinio atlyginimo nuskaičiuojama 50 proc. Žmonėms čia tik motyvacija dirbti nelegaliai. Šimtus žinau, kurie nelegaliai dirba dėl antstolių“, – tvirtino Rolandas.
S.Urbonaitės teigimu, yra žmonių, kurie grįžta iš įkalinimo įstaigų, nebeturi artimųjų, skolos susikaupusios.
„Yra žmonių, kuriems staiga kažkas nutikę – trauma, liga, neteko darbo, nebegalėjo išsimokėti nuomos, dėl to atsidūrė gatvėje ir turi pradėti iš naujo kabintis į gyvenimą. Yra žmonių, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, praranda darbą, namus, ryšį su artimaisiais ir taip atsiranda skolos“, – vardijo pašnekovė.
Dažniausiai Laikinųjų namų gyventojai sukaupę skolas dėl baudų važiuojant viešuoju transportu be bilieto, kitus administracinius nusižengimus, dėl greitųjų kreditų, įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kai dar turėjo namus. Kartais skolos, pasak S.Urbonaitės, atsiranda ir visai be žmogaus kaltės, pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kai kitas asmuo pasinaudojo ne savo asmens dokumentais ir gavo paskolą kito vardu. O viską išsiaiškinti esą užtrunka laiko, dėl ko kaupiasi delspinigiai ir suma tik auga.
Kreipiasi motyvuoti žmonės
Į Laikinuosius namus gali kreiptis darbingo amžiaus asmenys, kurie turi motyvacijos spręsti savo problemas.
„Susitikimo su socialiniu darbuotoju metu yra įvertinama jo situacija ir susidėliojami pirmieji žingsniai, nuo kurių reikėtų pradėti spręsti susidariusius sunkumus. Dėl laiko kiek žmogus galės gyventi Laikinuosiuose namuose sprendžiama individualiai“, – teigė pašnekovė.
Jei žmogus susiranda darbą ir moka skolas bei laikosi taisyklių ir susitarimų su socialiniu darbuotoju, paprastai, pasak S.Urbonaitės, gali gyventi, kol išsimokės skolas ir galės išsinuomoti būstą. Už nakvynę žmogus moka 14,5 Eur.
Iš tikrųjų tokios sėkmės istorijos labai džiugina, o kartu tampa pavyzdžiu ir kitiems Laikinųjų namų gyventojams, kad tai yra įmanoma, – sakė S.Urbonaitė.
Pernai savarankiškai gyventi išsikraustė 10 žmonių. Šiais metais iš Laikinųjų namų išsikraustė jau trys žmonės, kurie išsimokėjo visas skolas ir galėjo išsinuomoti būstą savarankiškai. Vidutiniškai esą prireikia dvejų metų, kol žmogus išsimoka skolas ir tampa savarankiškas. Būna atvejų, kai tam prireikia ženkliai daugiau laiko.
„Iš tikrųjų tokios sėkmės istorijos labai džiugina, o kartu tampa pavyzdžiu ir kitiems Laikinųjų namų gyventojams, kad tai yra įmanoma“, – sakė S.Urbonaitė.
Siūlo geresnį skolų grąžinimo modelį
Jos nuomone, žmogui, kuris bando spręsti savo problemas ir grąžinti skolas, turėtų būti sudaromos sąlygos tą daryt savarankiškai. T.y. nuskaičiavimai nuo atlyginimo ar kitų pajamų turėtų būti tokie, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Jam turėtų likti minimalaus atlyginimo dydžio pajamos.
„Dabar nuo minimalaus atlyginimo, jei žmogus turi daugiau nei vieną bylą/skolą pas antstolį, jam nuskaičiuojama pusę pajamų. Reiškia pragyventi jam lieka apie 150 Eur. Vilniuje išsinuomoti būstą įmanoma už maždaug 100 Eur, bet dar reikės ir komunalinius mokesčius mokėti, maistas, drabužiai taip pat kainuoja. Pragyventi praktiškai nebeįmanoma, todėl žmonės pasiryžta gyventi iš pašalpų ar nelegalaus darbo ir taip dar labiau kaupti skolas“, – teigė S.Urbonaitė.
Taip pat didelė pagalba esą būtų, jei vieno žmogaus skolas administruotų vienas antstolis. Tuomet esą būtų didesnė tikimybė sudaryti skolų grąžinimo planą, kurio žmogui būtų lengviau laikytis.
„Taip pat svarbus ir teisinis švietimas ir informavimas apie tai, kaip antstoliai vykdo išieškojimus ir kokias teises ir pareigas turi skolininkas. Dažnai nutinka taip, kad žmogui nuskaičiuoja socialinę pašalpą, kurios antstolis negali nuskaičiuoti, bet žmogus niekur nesikreipia ir pinigų neatgauna“, – sakė ji.
Laikinųjų namų gyventojams tokiais atvejais padeda socialiniai darbuotojai, bet jei žmogus nėra susidūręs su socialine pagalba – dažnai tokių dalykų nežino ir esą grimzta į didesnes problemas.
