„Periodinė spauda turi du pajamų šaltinius – prenumeratą ir reklamą. Reklamos apimtys nukritusios ir nebeatsitiesia. Tad tai, ką matome, galutinio numarinimo pradžia“, – kalbėjo R. Navickienė, NRMLLA vadovė.
„Naujiena pasensta“
Rugsėjo mėnesį periodiniai leidiniai paskelbia apie prenumeratą artėjantiems metams.
Spalio pabaigoje jau būna nupirkta apie 70-80 proc. prenumeratos plano.
„Ir čia staiga sužinome, kad keisis „Lietuvos pašto“ kainų politika, keisis ir logistika. Iki šiol leidiniai buvo pristatomi į pašto logistikos centrus, o dabar atsirado planas, kad į vieną vienintelį centrą Vilniuje pristatytų. Įsivaizduokite – iš šiaurės Lietuvos ar vakarų Lietuvos – turi vežti leidinius į Vilnių tam, kad vėliau būtų grąžinamas į regioną. Klausėme, kada reikėtų atvežti. Išgirdome, kad iš vakaro, 20 val. Tai įsivaizduokite, kokio senumo būtų naujiena ir koks laikraščio turinys šviežumo prasme? Juk dar ir atspausdinti reikia. Tai ta naujiena pasensta jai dar neatvažiavus. Apie kokį visuomenės informavimą mes galime kalbėti“, – teigė R.Navickienė.
Praėjusią savaitę surengtas nuotolinis posėdis, kuriame dalyvavo ir „Lietuvos pašto“ vadovas. R.Navickienė apgailestavo, kad taip ir nepavyko sužinoti, kokia kainodara prenumeratai numatyta. Žinoma, kad kaimiškose vietovėse prenumeratos kaina išaugtų dvigubai.
Vakarų Lietuvoje einančio laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė, teigė, kad spauda ištvėrė įvairias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau tapo bejėge atlaikyti „Lietuvos pašto“ įkainius, kurie net nėra paviešinti.
Nuotolinio posėdžio metu lyg pavyko įtikinti pašto vadovą dėl nelogiško nurodymo vežti leidinius į logistikos centrą Vilniuje. Tačiau vis dar nėra aišku dėl naujosios kainodaros.
Kartu skundžiamasi ir prasta pašto paslaugų kokybe: leidiniai ne visada pasiekia prenumeratorius.
15min taip pat šiuo klausimu kreipėsi į „Lietuvos paštą“. Šio atstovai paaiškino, kad tarifus čia nustato Vyriausybė ir jie kol kas nėra nustatyti.
„Bent jau mes tokios informacijos neturime, vyksta procesas“, - nurodė bendrovės atstovai.
Parama – tik vizijose
Leidėjai neslepia, kad nuvylė ir naujojo Medijų rėmimo fondo (MRF) planuojamas menkas biudžetas, o ilgai laukta parama liko tik vizijose.
„Lietuvos paštui“ nuostolinga kaimiškose vietovėse ir miesteliuose prenumeratos pristatymo paslauga iki šiol būdavo iš dalies kompensuojama iš valstybės biudžeto. „Lietuvos paštas“ subsidijų per metus gaudavo apie 8–9 mln. eurų.
Tačiau prieš savaitę spaudos leidėjams pasiūlytas naujas modelis: dalį kompensacijos skirti per naujai įkurtą Medijų rėmimo fondą (MRF).
Svarbu tai, kad vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto negu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų.
Net 22 žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetus, Kultūros ir Finansų ministerijas, prašydami laikytis duotų pažadų visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų, kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui. LRT biudžetas kitais metais augs 9,5 mln. eurų iki 73 mln. eurų.
Visos šalies žiniasklaidos bendruomenėms atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurioms skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatyta naujovių – atskira programa tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai, parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, skaitmenizacijai.
Traukiasi „Tauragės žinios“
Spalio viduryje pranešta, kad nuo kitų metų neliks 14 metų leisto savaitraščio „Tauragės žinios“.
Laikraščio redakcija nurodė, kad veiklos nutraukimo priežastis – finansiniai sunkumai.
„Turėjome tam tikrą rezervą, kuris leido laikytis įprasto periodiškumo ir apimčių, tačiau resursai išseko. Sprendimą nutraukti leidybą nulėmė nuolatinis laikraščio leidybos kaštų didėjimas“, – rašoma laikraštyje.
Kaip pasakojo R.Navickienė, veiklą nutraukiančių leidinių yra ir daugiau. Štai Utenoje likęs vienas iš trijų iki šiol ėjusių laikraščių. Neliko „Ignalinos dienos“. Su sunkumais susiduria „Zarasų kraštas“.
