Vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį (šiemet – naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją), kai 3 valandą laikrodžių rodyklės pasukamos valanda į priekį.
Prie žiemos laiko grįžtame paskutinį spalio sekmadienį (šiemet tai bus spalio 31-ąją) 4 valandą nakties, pasukdami laikrodžio rodyklę valanda atgal.
Lietuvoje laikas pavasarį ir rudenį keičiamas nuo 2003-ųjų, vadovaujantis ES direktyva. Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir dešimtys kitų šalių.
Tačiau jau kurį laiką Bendrijos lygiu vyksta diskusijos, ar nereikėtų nustoti kiekvieną pavasarį ir rudenį keisti laiką.
Daliai žmonių sunku prisitaikyti
Dar 2018 metais vasarį Europos Parlamentas (EP) priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria paragino Europos Komisiją (EK) išsamiai įvertinti sezoninį laiko keitimą.
Prieš dvejus metus EP nusprendė, kad laiko keitimo reikėtų atsisakyti, o valstybės pačios galės nuspręsti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi.
Tuomet buvo nuspręsta, kad šalys, pasirinkusios vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius suks šį kovą, likusios rudenį grįš prie žiemos laiko ir laikrodžių rodyklių nebejudins.
Bet procesas įstrigo. Nesutarta dėl konkretaus mechanizmo, kaip įgyvendinti šią reformą.
Sunku nuspręsti ne tik kurį laiką pasirinkti (vasaros laikas reikštų ilgesnius vakarus, žiemos laikas – daugiau šviesos rytais), bet ir kaip suderinti skirtingus laikus ES, kurios narės gyvena trijose skirtingose laiko juostose.
Po EP sprendimo savo žodį turėjo tarti ES Taryba, tačiau ji paprašė EK galimo poveikio analizės. Ši atsakė, kad pirmiausia reikia vieningos Tarybos pozicijos.
Sprendimas iki šiol taip ir nepriimtas, mat ES buvo užsiėmusi „Brexit“, o pernai užklupo COVID-19 pandemija.
Pavasarį pasukus laikrodžius į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda, bet medikai tvirtina, kad ekonominis efektas neatperka gaunamos naudos.
Daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko, kai kuriems sutrinka miegas, apima silpnumas.
