Z. Balčytis paskelbtas socialdemokratų kandidatu prezidento rinkimuose. Gerokai didesnį visuomenės pripažinimą turintis socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras A. Butkevičius patvirtino seniai sklandžiusias kalbas, kad nedalyvaus rinkimuose, nes prasmingesnę savo veiklą mato Vyriausybės, o ne valstybės vadovo poste. Tačiau LRT televizijos laidą „Savaitė“ pasiekė kalbos, kad rinkimus laimėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra nusiteikusi palikti A. Butkevičiaus Ministro Pirmininko kėdėje, ir kad jos kandidatas – tas pats Z. Balčytis.
Premjeras ir socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius nenori būti Daukanto rūmų šeimininkas, partijos prezidiumas dėl šių pareigų kautis siųs europarlamentarą Z. Balčytį. Tiesa, tam dar turi pritarti socialdemokratų partijos taryba ir suvažiavimas.
Rinkimus laimėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra nusiteikusi palikti A. Butkevičiaus Ministro Pirmininko kėdėje, jos kandidatas – tas pats Z. Balčytis.
Z. Balčytis vadinamas jau Anapilin išėjusio A. Brazausko mokiniu, kuris 2001 m. jam pasiūlė susisiekimo ministro pareigas, o vėliau finansų ministro. Pastarąjį postą jam užleido su Darbo partija konfliktavęs dabartinis premjeras A. Butkevičius.
A. Brazauskas Z. Balčytį savo įpėdiniu įvardijo ir 2006 m., kai nusprendė palikti premjero postą. Kalbama, kad tuo metu prieš Z. Balčyčio kandidatūrą rengtas sąmokslas: vienoje pirtelėje Darbo partijos atstovai Seime įkalbinėjo paremti ne Z. Balčyčio, o kito socialdemokrato kandidatūrą.
Kaip bebūtų, 2006 m. premjeru tapo Gediminas Kirkilas. A. Brazauskas dar kartą rėmė Z. Balčytį 2009 m. per socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus, tačiau sėkmė lydėjo A. Butkevičių. Po šio pralaimėjimo Z. Balčytis partijoje liko neoficialiu antruoju asmeniu, tačiau jam tapus europarlamentaru, žinomumas Lietuvoje visiškai sumenko.
Naujausi visuomenės tyrimai rodo, kad jei vyktų Prezidento rinkimai dabar, Z. Balčytis nepatektų į antrąjį turą, už jį balsuotų kiek daugiau nei trys nuošimčiai rinkėjų. Tuo metu prezidentei D. Grybauskaitei savo balsus atiduotų daugiau nei trečdalis, premjerui A. Butkevičiui – daugiau nei dešimtadalis atėjusiųjų.
Laidos „Savaitė“ žurnalistų kalbinti ekspertai sako, kad socialdemokratų keliamo kandidato jokiu būdu negalima nurašyti. Anot sociologų, socialdemokratų elektoratas – vienas didžiausių, tad bet kuris šios partijos kandidatas turi nemažus šansus, juolab kad dabar šiai partijai situacija palanki.
„Per Lietuvos istoriją nuo 1991 m. rinkimų yra pirmas kartas, kai praėjus metams po rinkimų valdančioji partija išlaiko labai didelį elektoratą. Tai jų elektoratas rinksis greičiausiai jų partijos keliamą kandidatą“, – teigia „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė dr. Rasa Ališauskienė.
Viešųjų ryšių specialistas tikina, kad prezidento rinkimų kampanijoje svarbiausia programa, idėjos, sklandus komandos darbas, žinomų visuomenės veikėjų palaikymas, finansiniai rėmėjai, pagaliau paties kandidato gebėjimai – kad laimėtų rinkimus, jam reikės palenkti mažiausiai milijoną Lietuvos rinkėjų.
„Pats Balčytis, būdamas europarlamentaru, kiek aš žinau, koncentravosi energetikoje. Energetika Lietuvoje šiandien yra labai kritinė tema. Jeigu jis gali pasirodyti, kad yra ne tik energetikos žinovas, bet ir plačiau, globaliau gali paaiškinti, šioje srityje gali pasirodyti kaip tikras politikas. Kol kas jis to nedaro“, – tvirtina Verslo politikos ir komunikacijos konsultacinės firmos „Fipra Lithuania“ vadovas Arūnas Pemkus.
Anot politologo, nuo Lietuvos politikos atitolęs Z. Balčytis, ko gero, pavojingesnis varžovas dabartinei prezidentei, nei premjeras A. Butkevičius.
„Prezidentas turi ne moderuoti, prezidentas turi vesti tautą. Lietuvoje ta mintis, kad prezidentas yra tautos vedlys, yra labai stipriai įsišaknijusi. Ponas Balčytis, pabuvęs Briuselyje, turi tą šiek tiek autsaiderio etiketę, nors jis, be abejo, yra senas Lietuvos politikos vilkas, bet artimiausioje praeityje jis niekaip nėra susijęs su Vyriausybės veikla. Tai suteikia jam to kritinio atstumo, kurio trūksta, pavyzdžiui, ponui Butkevičiui. Jis gali žaisti kompetencijos korta, kitaip nei ponas Butkevičius, kuris nelabai gerai kalba net angliškai. Visa tai sudėjus į vieną vietą, manau, kad tai yra rimtas konkurentas Grybauskaitei“, – aiškina ISM universiteto ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius.
Socialdemokratų patriarchas Aloyzas Sakalas apgailestauja, kad dėl prezidento posto kausis partijos bičiulis ne iš „senųjų“ socialdemokratų, ir tuoj pat paaiškina, kad socialdemokratų partijoje yra dvi tėkmės: viena – A. Brazausko, kuris socialdemokratiją supratęs kaip liberalizmą, tik iki tam tikro laipsnio, o kita – taip pat amžinybėn išėjusio profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus, kuri sako, kad socialdemokratija turi vadovautis trimis pamatinėmis vertybėmis: laisve, teisingumu ir socialiniu solidarumu. Pastariesiems socialdemokratams priklausantis A. Sakalas sako, kad Z. Balčytis yra Brazausko mokinys ir jo politikos tęsėjas.
„Balčytis gana patyręs politikas. Matyt, kad jis visą tai yra suderinęs su prezidente, nes buvo toks jų susitikimas, ir aš manau, kad čia ne be prezidentės Z. Balčytis tapo kandidatu“, – sako Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas.
Paklaustas, ar galime daryti išvadą, kad prezidentė nekandidatuos, ji užleidžia Z. Balčyčiui, jis teigia, kad nebūtinai.
„Bet galimas dalykas toks, kad jeigu jai pasiūlys atsakingą vietą Europos struktūrose, ji, be abejo, eis ten, bet jeigu ne – tai jai yra parankesnis Balčytis, kadangi jai simpatiškesnis kažkuo. Kuo – aš nežinau, bet simpatiškesnis, nes kitaip nebūtų kvietusi Balčyčio pokalbiui“, – tikina A. Sakalas.
Anot „Savaitės“ šaltinių, tame susitikime save taip pat laikanti D. Brazausko mokine prezidentė D. Grybauskaitė su būsimuoju savo oponentu aptarė bendradarbiavimo galimybes po prezidento rinkimų. Esą siekiama užsitikrinti, kad Seimas po prezidento rinkimų nepalaikytų A. Butkevičiaus vyriausybės, tuomet prezidentė galėtų teikti kitą kandidatą į premjerus, o jis galėtų būti ką tik savo reitingus prezidento rinkimuose pasitikrinęs Z. Balčytis. Šios versijos socialdemokratų garbės pirmininkas nei patvirtino, nei paneigė.
