Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vykdant „Girstučio“ rekonstrukciją (bendra vertė 21 mln. litų), iš pradžių planuota tik pakeisti sovietiniais laikais buvusio didžiausio laikinosios sostinės baseino hidroizoliaciją ir apdailą. Tačiau ją nuardę statybininkai išvydo klaikų vaizdą: visa baseino konstrukcija nepataisomai sunykusi, o ją vos paremontavus ir į baseiną pripylus vandens seni įrenginiai neatlaikytų spaudimo ir subyrėtų kaip kortų namelis.
Kauno valdininkai, išgirdę iš objekto rangovų, kad pastate esančio baseino vonia visiškai susidėvėjusi ir ją reikia suręsti iš naujo, tuo nepatikėjo. Neįtikino jų ir bendrovės „Sienojus“, vykdančios „Girstučio“ rekonstrukcijos projektą, lėšomis užsakytos ekspertizės išvados.
Valdininkai grasino neskirsią pinigų baseino voniai perdaryti ir primygtinai reikalavo iš statybininkų tęsti pradėtą darbą.
„Mes atsisakėme tai daryti, nes vonios konstruktyvas buvo niekinis. Atlikę darbus negalėtume jiems teikti garantijos ir užtikrinti saugumo“, – pripažino „Sienojus“ direktorius Egidijus Savickas.
Pakeisti nuomonę valdininkus privertė tik jų pačių užsakymu atliktos antros ekspertizės išvados. Tačiau diskusijos su statybininkais užtruko, pinigų naujai baseino voniai nėra, todėl objekto rekonstrukcija užsitęsė.
