Darbo kodekso pataisą, pagal kurią Kūčios būtų paskelbtos nedarbo diena, parengė grupė Seimo narių. Jie akcentuoja, kad pasiruošimas tradicinei Kūčių vakarienei atima daug laiko, todėl daug lietuvių, ypač moterų, tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais vis tiek paverčia laisvadieniu. Kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 dienos, todėl tai įtvirtinusi Lietuva netaptų išskirtine.
Iniciatyvą Seime pristatęs socialdemokratas Edvardas Žakaris ragino paskubėti Kūčias nedarbo diena paversti dar šiemet, mat gruodžio 24 diena bus penktadienis. „2011 metais gruodžio 24 diena bus šeštadienis, 2012 metais – sekmadienis, šitas projektas neturėtų prasmės“, – tvirtino jis.
Projekto rengėjai mano, kad skirti naują nedarbo dieną sunkmečiu yra neprotinga, todėl siūlo įteisinus laisvadienį per Kūčias arba panaikinti kurią nors kitą dabartinę šventę, pavyzdžiui, Gegužės 1-ąją, arba atidirbti už Kūčias antrą gruodžio šeštadienį. E.Žakaris tvirtino, kad norint paskelbti Kūčias nedarbo diena jau šiemet optimalus variantas būtų dirbti ankstesnį šeštadienį.
Nerimauja, kad nuskurs papročiai
Po pateikimo Seime projektui pritarė absoliuti dauguma parlamentarų. Tuo tarpu visuomenė nėra tokia vieninga. Kulinarinio paveldo fondo direktorė etnologė Birutė Imbrasienė šią iniciatyvą vertina skeptiškai.
Pasak B.Imbrasienės, Kūčios – bene svarbiausias metų vakaras lietuvių tradicijoje. Etnologė pasakojo, kad anksčiau kaime žmonės iš tiesų didelių darbų Kūčių dieną nedirbdavo. Visi tiek mintimis, tiek darbais ruošdavosi išskirtinei šventei.
Tačiau pašnekovė mano, kad nereikia Kūčių visuotinai versti nedarbadieniu, mat įstatymais iškilmingos nuotaikos nesukursi, o tie, kuriems tądien reikia papildomo laisvo laiko, ir dabar turi galimybes pasiimti laisvadienį, atsiprašyti pusdieniui ar išeiti atostogų. Galų gale, anot etnologės, žmonės per daugelį metų įprato Kūčių vakarienei ruoštis iš anksto. Pasak pašnekovės, ir tarpukariu Kūčios nebuvo laisva diena, o liturginiame kalendoriuje jos buvo rašomos mažąja raide: kūčios. Tiesa, žmonės ūkiuose susitvarkydavo taip, kad tą dieną niekas netrukdytų ruoštis vakarui.
Netrukus bus panašiai, kaip daugelyje Europos šalių, kur per Kūčias žmonės linksmai vaikščioja su akordeonais per parkus. Tai yra priešinga mūsų psichologijai, nuotaikai, papročiams, – sakė B.Imbrasienė.B.Imbrasienė apgailestavo, kad lietuviškos tradicijos vis labiau nyksta: „Vos Vėlinių žvakes nuimame, jau prekybos centruose ne tik žaisliukai pasirodo, bet ir kūčiukų vietoj traškučių pripilta.“ Etnologė nerimauja, kad Kūčias pavertus nedarbo diena jų tradicijos būtų dar labiau nuskurdintos.
„Mes išvis prarasime tai, ką dar turime. Kūčios ir taip tampa lakstymo po parduotuves diena. Netrukus bus panašiai, kaip daugelyje Europos šalių, kur per Kūčias žmonės linksmai vaikščioja su akordeonais per parkus. Tai yra priešinga mūsų psichologijai, nuotaikai, papročiams. Remiantis mūsų papročiais Kristaus gimimo laukimas yra labai uždaras, šeimos rate“, – sakė B.Imbrasienė. Ji pasakojo, kad anksčiau kiekviena šeima turėjo uždaras Kūčių vakarienės tradicijas, net kaimynų nekviesdavo, „nebent pavargėlį iš gatvės“. Stalo ruošimo tradiciją pratęsdavo tik į kitą šeimą nutekėjusios dukterys. Todėl ir dabar kaimynai gyvena tame pačiame kaime, o jų Kūčių tradicijos visiškai skirtingos arba, priešingai, panašūs papročiai skirtinguose Lietuvos galuose.
Siūlo peržiūrėti visą sąrašą
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus Dano Arlausko, Lietuvos darbdaviai iš esmės pritaria siūlymui: „Kūčių dieną beveik niekas nebedirba. Tą dieną, išskyrus tas įmones, kurios dirba konvejerio principu, joks darbas nevyksta.“ Paprastai žmonės skeptiškai žiūri į šeštadienius, per kuriuos atidirbama už nedarbo dienomis paverstas dienas – esą toks ten ir darbas. Tačiau D.Arlauskas tikino, kad Kūčios ekonomine prasme dar prastesnės. „Tais šeštadieniais vis tiek žmonės neskambinėja, po parduotuves nebėgioja.“ Paprastai skaičiuojama, kad per vieną šventinę dieną Lietuvos biudžetas praranda apie 100 mln. Lt. „Panašiai praranda ir darbdaviai, gal dar ir daugiau sugadinama“, – šyptelėjo D.Arlauskas.
Paprastai skaičiuojama, kad per vieną šventinę dieną Lietuvos biudžetas praranda apie 100 mln. Lt. „Panašiai praranda ir darbdaviai, gal dar ir daugiau sugadinama“, – šyptelėjo D.Arlauskas.Tiesa, anot pašnekovo, iš esmės pritardami Kūčių pavertimui nedarbo diena, darbdaviai norėtų pradėti platesnę diskusiją dėl poilsio dienų, kurių Lietuvoje esą yra per daug, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pagal Darbo kodeksą Lietuvoje yra 14 švenčių dienų. Tiesa, trys iš jų visada sutampa su sekmadieniais – Velykų pirmoji diena, Motinos ir Tėvo dienos. „Reikia atsisakyti tokių dienų kaip Gegužės 1-oji, Joninės ar Žolinės, jos yra nelabai motyvuotos“, – sakė D.Arlauskas.
Etnologė B.Imbrasienė taip pat kalbėjo, kad Lietuvoje per daug švenčių, tiksliau poilsio dienų, kurios toli gražu ne visos paremtos tradicijomis. „Pavyzdžiui, Gegužės 1-oji tikrai neturi nieko bendra su tradicinėmis mūsų šventėmis. Tai yra darbo nedarbo diena. Bet jokiu būdu ne šventė“, – sakė B.Imbrasienė. Pasak jos, Kūčios lietuvių tradicijai tikrai svarbesnės ir už tradicinėmis vadinamas Jonines (Rasas) arba Žolinę, kurios neseniai įteisintos kaip nedarbo dienos.
„Tradicinė yra Joninių naktis, bet ji tikrai nesutampa su oficialiomis darbo valandomis. Jeigu reikėdavo, per Šv.Joną ir šieną tvarkydavo, ir visus kitus darbus nudirbdavo. Per Žolinę nusiraudavo, kas užaugo, nueidavo į bažnyčią, pašventindavo, ir viskas, dar gal pabendraudavo šeimoje“, – pasakojo etnologė.
Ilga darbo savaitė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat kalbėjo apie tai, kad Kūčių dieną darbas beveik nevyksta. „Paversti Kūčias nedarbo diena tikrai būtų sveikintina, bent jau moterims, nes, reikia pripažinti, kad daugiausia jos dirba ruošdamos patiekalus ir šventinį stalą“, – sakė jis.
Viena laisva diena – 8 valandos – neduos nei labai teigiamų, nei labai neigiamų rezultatų. O žmonėms būtų sukurta labai naudinga diena, – įsitikinęs A.Černiauskas.Tačiau profsąjungų lyderis mano, kad kompensuoti laisvadienio nereikėtų – galbūt lietuviai ir turi nemažai šventinių dienų, tačiau šalies darbuotojų darbo savaitė esą yra viena ilgiausių Europoje: čia daugiau nei kitur dirbama viršvalandžių, be to, ir darbo savaitė siekia 40 valandų, o ne 38, kaip Prancūzijoje.
„Viena laisva diena – 8 valandos – neduos nei labai teigiamų, nei labai neigiamų rezultatų. O žmonėms būtų sukurta labai naudinga diena“, – įsitikinęs A.Černiauskas. Jis kalbėjo, kad darbdaviai priešinasi šventinės dienos įvedimui, nes tų įstaigų, kurios dirba per šventinę dieną, darbuotojams reikia mokėti dvigubą darbo užmokestį.
Lenktynės su laiku
A.Černiauskas prisipažino abejojąs, ar Kūčios šiemet taps laisvadieniu. Anot jo, šis pasiūlymas gali būti populistinis: „Jūs pažiūrėkit, kokie metai. Vasario 27 dieną bus rinkimai.“
D.Arlauskas sakė nemanąs, kad verta skubėti ir būtinai įteisinti laisvadienį per Kūčias šiemet. Tačiau jis kalbėjo tikįs, kad jeigu bus žengtas šis žingsnis, tai taps pretekstu imtis tolesnių veiksmų – iš esmės peržiūrėti nedarbo dienų Lietuvoje sąrašą.
Seimas sutarė svarstyti Darbo kodekso (DK) pataisą skubos tvarka, kad būtų spėta ją įteisinti iki šių Kūčių. Tačiau vėliau procesas sulėtėjo. Seimo valdyba šį pirmadienį paprašė Vyriausybės pateikti parlamentui išvadas dėl kelių įstatymų projektų. Tarp jų yra DK pataisos dėl Kūčių. Vyriausybės išvadų paprastai tenka laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
