Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius 15min teigė tikintis probacijos sistemos reikalingumu ir kaip Vyriausybės narys, ir kaip paprastas pilietis.
Jei valstybė sumano pagelbėti žmonėms, grįžtantiems į visuomenę iš laisvės atėmimo vietų, ši idėja negali remtis vien lozungais ir planais – reikia realiai dirbančios tarnybos ir motyvuoto jos personalo.
Nebegalime tylėti, būtina viešai parodyti, kaip gyvena Probacijos tarnyba šią dieną.
Tačiau Lietuvos probacijos tarnyboje (LPT) bent dalis dirbančiųjų jaučiasi priešingai – demotyvuoti. „Nebegalime tylėti, būtina viešai parodyti kaip gyvena Probacijos tarnyba šią dieną“, – tokio pagalbos šauksmo sulaukė 15min redakcija.
Darbuotojai portalui 15min anonimiškai papasakojo apie tai, su kokiais kas dieną susiduria iššūkiais, verčiančiais galvoti ne apie nuteistųjų socializaciją, o pirmiausia apie save.
Jei tarnyboje yra 90 darbuotojų, kodėl jiems užsakomi 83 šratinukai?
Keli iškalbingi pavyzdžiai: kaip surašyti dokumentus, jei tarnyboje yra 90 darbuotojų, o jiems užsakomi 83 šratinukai?
Arba kaip jaustis, kai per kelionę tarnybiniu automobiliu degalinėje pasakoma, jog valdiškoje degalų kortelėje nėra lėšų? Nekalbant apie algas, kurios vis žadamos didesnės, bet sausį, palyginti su gruodžiu, dėl buhalterinės apskaitos niuansų ėmė ir sumažėjo.
Suprasti akimirksniu
- Probacija – bausmės forma, kai nuteistam žmogui suteikiama galimybė pasitaisyti bausmę atliekant laisvėje. Svarbiausias probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamumą ateityje.
- Nuteistuosius probavimo laikotarpiu pavedama uoliai prižiūrėti būtent Prabacijos tarnybos pareigūnams. Vykdomos priežiūros metu užtikrinamas teismo nustatytų pareigų-sąlygų vykdymas, skatinama prižiūrimo asmens elgesio pažanga, teigiami pokyčiai.
- Priežiūros metu stengiamasi kontroliuoti, kaip nuteistieji vykdo teismo sprendimais jiems paskirtus įpareigojimus ar draudimus (pavyzdžiui, piktnaudžiauti alkoholiu), bandoma padėti šiems asmenis išlikti visuomenės dalimi, taip pat padedama nuteistiesiems spręsti jų socialines problemas, jiems organizuojamos smurtinio elgesio keitimo bei kitokio pobūdžio programos.
- Ar nuteistas asmuo jau nusipelno lygtinio bausmės atlikimo ir probacijos, sprendžia specialistų komisijos.
„Tarnyba nėra stiprinama“
„Teisingumo ministerijos parengtose pataisose siūloma dažniau taikyti probaciją (bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą) ir laisvės atėmimui alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, baudžiamojo poveikio priemones. Probaciją siūloma taikyti ir arešto bausme nuteistiems asmenims, taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau niekas nesidomi, kokios nuotaikos vyrauja Probacijos tarnyboje. Kodėl ši Tarnyba nėra stiprinama, atvirkščiai – netgi visiškai užmiršta? Nors, kaip matyti, ateityje pagrindinis darbas teks būtent šiai įstaigai“, – nuostabos ir drauge nuoskaudos neslėpė darbuotojai.
Klausimus apie tas aplinkybes, kodėl LPT darbuotojai jaučiasi nevertinami ir patys šaukiasi pagalbos, 15min pateikė tarnybą kuruojančiam Kalėjimų departamentui (KD). Tačiau ir į žurnalistų užklausą Probacijos tarnybai nurodyta atsakyti pačiai: paaiškinimus pateikė KD, bet juos parengė Lietuvos probacijos tarnybos Veiklos organizavimo ir kontrolės skyriaus viršininkė Gintarė Burokienė.
15min susistemino iš tarnybos neoficialiai gautus duomenis ir greta papunkčiui pateikia oficialią tarnybos poziciją atspindinčius komentarus. Kad piešiamas vaizdas skiriasi, numanyti nesunku.
1. Neseniai žiniasklaidoje buvo pateikta analizė, kad vienas Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnas dirba su 33 nuteistųjų bylomis, tačiau Vilniaus regiono probacijos pareigūnai, dirbantys su Vilniaus miestu, apie tokį bylų skaičių gali tik pasvajoti, kiekvienas Vilniaus regiono probacijos tarnybos pareigūnas dirba maždaug su 90 bylų, dalies pareigūnų darbo krūvis įstatyme numatytą viršija 50 proc., krūvis nemažėja daugiau nei metai ir jokių veiksmų krūvio mažinimui nesiimama. Kiti probacijos regionai dirba tikrai ne su tokiu milžinišku krūviu kaip Vilniaus ar Kauno miestų probacijos.
Vieni pareigūnai gali pavaduoti kitus, sergančius ar atostogaujančius, net kelis mėnesius, bet už tai negauna nė cento.
Sakysite, didžiąją dalį bylų sudaro baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas vairuoti). Deja, taip nėra. Nuolatiniai pavadavimai, kai dirbama ne tik už save, bet ir už kitą pareigūną (išėjusį iš darbo, nedarbingumo ar atostogų metu), kas sudaro dvigubus ar trigubus krūvius, kai vieni pareigūnai gali vaduoti ir mėnesį ar kelis mėnesius už tai nieko negauna, nė cento. Tokia yra reali Probacijos tarnybos pareigūno kasdienybė.
Oficiali LPT pozicija šiuo klausimu: Teisės aktais numatyta, kad vienas probacijos pareigūnas turėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 50 prižiūrimųjų asmenų. 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus priežiūroje buvo 4 259 asmenys. Patvirtintų etatų skaičius Vilniaus regiono skyriuje yra 90. Šiuo metu esantis didesnis darbo krūvis keisis ir atitiks teisės aktuose numatytus normatyvus sukomplektavus visas neužimtas pareigybes.
LPT: šiuo metu esantis didesnis darbo krūvis keisis sukomplektavus visas neužimtas pareigybes.
2. Krūvis yra ne vienintelė problema, reiktų paminėti, kad už žymiai padidintą darbo krūvį pareigūnams priemokų nuo sausio mėnesio neskiriama. Taip pat nemokama ir už pavojingas sąlygas – kam mokėti, kai nėra pagrindo? Nors ne esmė, kad didžiąją dalį pareigūnų sudaro moterys, kurios dviese dienos metu ar naktį vyksta į teritoriją kontroliuoti teismo įpareigojimų (dirba su tais pačiais nuteistaisiais kaip ir įkalinimo įstaigos, smurtautojais, priklausomais nuo psichiką veikiančių medžiagų ir kitais „nelengvais“ asmenimis).
LPT: Vidaus tarnybos statute yra numatyta galimybė darbuotojams mokėti priedus ir/ar priemokas, tačiau įstaigos vadovas sprendžia dėl galimybės juos mokėti, įvertinęs įstaigos finansines galimybes. Šiuo metu yra siekiama, kad 2019 metais probacijos pareigūnų darbo užmokestis būtų didesnis, o ne periodiškai būtų skiriami priedai ir/ar priemokos. Ieškoma galimybių didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems pareigūnams.
Gavę atlyginimus pareigūnai buvo šokiruoti, į sąskaitas žvelgė su ašaromis akyse.
3. Už gruodžio mėnesį galutinis atsiskaitymas išmokėtas tik sausio 10 dieną. O gavę atlyginimus pareigūnai buvo šokiruoti, į sąskaitas žvelgė su ašaromis akyse. Gavome mažesnius atlyginimus, nes mūsų įstaigos buhalterija padarė kitokius skaičiavimus nei įprastai (jokių įspėjimų apie tokius veiksmus nebuvome gavę).
LPT: Nė vienam Probacijos tarnybos pareigūnui už 2018 metų gruodžio mėnesį atlyginimai sumažinti nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstaiga už gruodžio mėnesį, pagal įstaigoje numatytą darbo užmokesčio atsiskaitymo tvarką, atlyginimus sumokėjo sausio 10 d., darbuotojams buvo nuskaičiuotas 15 % pajamų mokestis, nepritaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nes atlyginimas buvo išmokėtas 2019 metais.
4. Kodėl nėra skiriamos priemokos? Gal todėl, kad mūsų pareigūnų sąskaita norima apmokėti milijonines Probacijos tarnybos skolas?
Neoficialiais duomenimis, Probacijos tarnybos skola gali siekti iki pusės milijono eurų. Tačiau iš kur tos skolos ir kodėl mes, pareigūnai, turime kentėti už tai, kad kažkas padarė įsiskolinimus? Kodėl? Iš mūsų, pareigūnų, reikalauja daug, tačiau jokio adekvataus atgalinio ryšio mes negauname.
LPT: Lietuvos probacijos tarnyba, pradėjusi savo veiklą nuo 2018-09-01, perėmė visas buvusių įstaigų teises ir pareigas, atitinkamai ir įsiskolinimus, kurie atsirado dar esant atskiroms 5 apygardų probacijos tarnyboms. Perimtos skolos buvo padengtos iš 2019 m. skirtų asignavimų, darbuotojų darbo užmokesčiui ir aprūpinimui įtakos neturėjo.
5. Verta paminėti ir materialinio aprūpinimo problemas.
Apie kokią veiksmingą priežiūrą mes galime kalbėti, jeigu net lėšų neužtenka elementariausiems dalykams. Nesuvokiama, ar probacijos tarnyboms neskiriamos lėšos, ar jų visiškai nėra.
Jeigu mėnesio viduryje nepakanka pinigų darbovietės išduotoje kortelėje tarnybinio automobilio degalams užpilti ir tenka mokėti iš savo asmeninių pinigų (toks atvejis ne vienas)?
Gėda apima, kai degalinėje stovinčiam pareigūnui su uniforma darbo metu pasakoma, kad nepakanka lėšų susimokėti už degalus tarnybiniam automobiliui
Įsivaizduojate, kokia gėda apima, kai degalinėje stovinčiam pareigūnui su uniforma darbo metu pasakoma, kad nepakanka lėšų susimokėti už degalus tarnybiniam automobiliui?
Kanceliarinių priemonių trūkumas: iki šios dienos iš rašymo priemonių buvo gauta 83 rašikliai. Kai Vilniaus regiono skyriuje dirba 90 darbuotojų, kiekvienam pareigūnui neišeina net po vieną rašymo priemonę. Stalinius kalendorius dalis pareigūnų pirko iš savo lėšų.
Spausdinimo popierius baigiasi, o pasakoma, kad jo ir nebus. Spausdintuvuose baigėsi rašalo kasetės, spėkite, ar jų yra? Ne. Tai valstybinė įstaiga? Valdžios atstovai šios situacijos nežino ar tik užmerkia akis?
Pareigūnai 2019 metais bus aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis pagal pateiktą ir suplanuotą poreikį. Atvejis degalinėje buvo vienkartinis.
LPT: Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai 2019 metais bus aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis pagal pateiktą ir suplanuotą poreikį. Tai, kad planuojant 2018 m. asignavimus ir kanceliarinių prekių poreikį, jis nebuvo tinkamai suplanuotas buvusių įstaigos vadovų, Lietuvos probacijos tarnyba komentuoti negali, tačiau pagal finansines galimybes, kurios taip pat buvo ribotos, darbuotojų aprūpinimo būtiniausiomis priemonėmis klausimas buvo sprendžiamas.
Kalbant apie atvejį degalinėje, darbuotojas apie susidariusią situaciją informavo įstaigos administraciją, todėl vienkartinis techninis nesklandumas buvo pašalintas, pareigūno patirtos išlaidos – kompensuotos.
6. Prieš reorganizaciją buvo žadėta, kad pareigūnams nereikės rūpintis tarnybiniais automobiliais. Tačiau rugsėjo mėnesį realybė pasirodė kitokia ir pažadai buvo užmiršti – kaip iki reorganizacijos rūpinosi pareigūnai automobiliais, taip ir dabar, tik dar ir nurodymus gauname iš ūkvedžio.
Ūkvedys duoda nurodymą pareigūnui nuvažiuoti pakeisti padangas į autoservisą, nuplauti automobilį, kontroliuoti, kad nebūtų viršyta automobilio rida ir visa kita (tiesa, dabar neturime ir ūkvedžio – išėjo iš darbo), nors iš esmės pagrindinis darbas turėtų vykti su nuteistaisiais, kuriems reikalinga pagalba čia ir dabar. Juk nepasakysime nuteistajam „palaukite, aš važiuoju pakeisti tarnybinio automobilio padangų“.
LPT Eksploatuodami tarnybinį transportą, pareigūnai, kuriems jis priskirtas, turi užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą vykdydami tarnybines užduotis, pasirūpinti minimalia priežiūra, laiku informuoti apie pakitusią techninę būklę atsakingus asmenis. Lietuvos probacijos tarnybos regionų skyriuose, kurių veiklos teritorija apima 8 savivaldybes, buvo įsteigta po vieną ūkvedžio pareigybę.
Ministras žada asmeninį dėmesį
„Gali susidaryti įspūdis, kad dėmesio šiai tarnybai yra šiek tiek mažiau. Galiu pripažinti, kad ir aš asmeniškai praėjusiais metais, kalbant apie bausmių vykdymo sistemą, daugiau dėmesio skyriau įkalinimo įstaigoms. Bet šiais metais ši tarnyba sulauks didesnio dėmesio, taip pat ir mano asmeninio“, – padėties pagražinti nesistengia, bet gražią LPT ateitį regi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Jis priminė, kad tik visai neseniai, 2018 metų rudenį, ši tarnyba buvo reorganizuota į bendrą Lietuvos probacijos tarnybą.
„Ir ji iki šiol neturi nuolatinio vadovo. Natūralu, kad žmonės, kurie laikinai pavaduoja, deramo dėmesio neskiria, nes kartu turi atlikti ir savo pagrindines pareigas.
Vieną konkursą jau skelbėme, tačiau atrankos metu vėl neatsirado tinkamo vadovo. Dalyvavo tie patys, buvę asmenys, ir vertinimo komisija nutarė, kad jie nesurenka pakankamai balų.
Šioms pareigoms tikimės sulaukti stipraus, ambicingo vadovo, ir, mano nuomone, būtų geriausia, kad žmogus būtų ne iš šitos sistemos. Geriausias būtų naujas žmogus, su nauju požiūriu, galbūt iš akademinės bendruomenės. Esame paskelbę naują konkursą, girdėjau, kad yra perspektyvių pretendentų. Tikiuosi proveržio. Kai darbą pradės energingas vadovas, dėmesio Tarnybai ir jos darbuotojams bus daug, ir mes drauge išspręsim visas ten susiklosčiusias problemas“, – tvirtino 15min pašnekovas.
Ar E.Jankevičius asmeniškai tiki probacijos reikalingumu, nauda visuomenei?
„Tikrai labai tikiu probacija ir kaip ministras, ir kaip paprastas žmogus. Tikėjimą dar labiau sustiprina statistika, kad tie žmonės, kurie anksčiau laiko išeina iš įkalinimo įstaigos ir yra probuojami, jie grįžta už grotų rečiau, nei tie, kurie atlieka visą bausmę ir yra išleidžiami be probacijos tarnybos priežiūros. Politiškai aš tikrai matau, kad reikia stiprinti šią sritį, reikia skirti daug dėmesio, ir artimiausiu metu tai bus daroma“, – kartojo Kalėjimų departamentą ir taip pat Probacijos tarnybą kuruojančios ministerijos vadovas.
Kalėjimų departamentas: trūksta pareigūnų, bet sistema kuriama
15min primygtinai paprašė įvertinti aptariamą situaciją ir Kalėjimo departamento atstovų.
Departamento vadovybės pozicija buvo suformuluota taip: „Lietuvos probacijos tarnyboje, vykdant struktūrinius ir funkcinius pakeitimus, ieškoma galimybių mažinti pareigūnų darbo krūvį, kuriama efektyvesnė darbuotojų motyvacinė sistema. Dabar virš 14 tūkst. Probacijos tarnybos priežiūroje esančių asmenų prižiūri apie 270 pareigūnų ir kitų darbuotojų. Lietuvos probacijos tarnyboje 2018 m. įsteigtos papildomos 44 naujos pareigybės. Šiuo metu Lietuvos probacijos tarnyba ieško 40 naujų darbuotojų, daugiausiai – 18 pareigūnų trūksta Vilniaus mieste. Taip pat bus skelbiamas konkursas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus bei pavaduotojo pareigoms užimti.
Apygardų probacijos tarnybų reorganizacijos procese buvo sumažintas administracines funkcijas vykdančių darbuotojų pareigybių skaičius, pareigybės buvo perskirstytos tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Pradėta ir tęsiama pareigūnų specializacijos procedūra. Tai reiškia, kad, įvertinus pareigybių poreikį bei pagal galimybes atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo kompetencijas bei kvalifikaciją, pareigūnai pradedami skirstyti į priežiūros specialistus ir resocializacijos specialistus. Nuo 2019 metų sausio 1 d. visų probacijos pareigūnų darbo užmokestis didėja.
Veiklos organizavimo procese kilusios problemos yra sprendžiamos bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija. Didelis dėmesys, identifikuojant rizikas dėl žmogiškųjų išteklių stokos, darbo aplinkos gerinimo yra skiriamas socialinei partnerystei su profesinėmis sąjungomis.“
„Turi būti gerai, o realybė kita“
Kol valdžios vizijos dar nevirto darbais, LPT kolektyvo atstovų žvilgsnis rožinių akinių neprimena: „Visa aprašyta situacija varo tik į neviltį ir demotyvuoja. Anksčiau teigėme, kad blogiau nebus, tačiau viskas tik blogyn. Kiekviena diena verčia susimąstyti, ar dar verta čia dirbti.
Tarnybą reikia iš pagrindų stiprinti, o ne didinti darbo krūvius ir vien tik kalbėti, kokia gali būti veiksminga probacija.
Pirmiausia, Probacijos tarnybą reikia iš pagrindų stiprinti, o ne didinti darbo krūvius ir vien tik kalbėti, kokia gali būti veiksminga probacija.
Jos veiksmingumas nebus užtikrintas, kai didžiajai daliai pareigūnų trūks kantrybė, ir jie paliks šią Tarnybą. Visas dėmesys skiriamas įkalinimo įstaigoms, o probacija niekam neįdomi, tik darbo daugiau galima probacijai užkrauti. O kaip ji gyvena? Valdžia mano, kad gerai, juk reorganizacija įvyko! Turi būti gerai, o realybė, kaip matome, kita.“
