2012-aisiais pokyčių galima tikėtis tik dėl to, jog tuomet vėl vyks nauji rinkimai į Seimą ir politikai gali ištraukti amžiną Laisvės alėjos kortą. Tačiau iki tol Kauno valdantieji turi nutarti, ar alėjos rekonstrukcija verta būti prioritetiniu projektu.
Stebuklas neįvyko
Dar vasarį Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad ne kartą atidėta Laisvės alėjos rekonstrukcija prasidės liepą.
Atsižvelgus į tai, jog rudenį Kaune vyks Europos vyrų krepšinio čempionato finalinės varžybos, nuspręsta rekonstrukciją pradėti nuo sankirtos su Trakų gatve, o ne nuo Vilniaus gatvės pusės, kaip planuota anksčiau.
Atkarpoje nuo Trakų gatvės iki Vytauto prospekto ketinta pakeisti pėsčiųjų zonos, šaligatvių bei važiuojamosios dalies dangas, nutiesti „konkės“ (simbolinio arklių tramvajaus) bėgius, ties posūkiu į Trakų gatvę įrengiant šio tramvajaus apsisukimo žiedą. Pačioje Laisvės alėjoje pirmojo etapo metu turėjo būti pastatyti nauji suoliukai.
Atrodė, kad numatytiems darbams nėra jokių biurokratinių kliūčių. Paskaičiuota, kad išankstinio rekonstrukcijos darbų konkurso vertė sieks apie 72 mln. litų.
Pirmieji darbai, kurie buvo suplanuoti šiemet, įkainoti 5 mln. litų. Šią sumą tikėtasi gauti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Tačiau vasaros pradžioje galutinai tapo aišku, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija ir vėl įstrigo neribotam laikui, nes Susisiekimo ministerija nusprendė šio projekto nefinansuoti.
Tuomet jau garsiai prabilta ir apie tai, kad kitais šaltiniais, iš kurių būtų galima gauti finansavimą, taip pat nepasirūpinta.
Pradėjo tyrimą
Tai paskatino Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos narius inicijuoti tyrimą. Birželį Kauno taryba apsisprendė atlikti miesto savivaldybės administracijos finansinį ir veiklos auditą dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos eigos.
Tyrimą inicijavę Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos narys Arvydas Garbaravičius ir jo partijos kolega Kęstutis Mikėnas atkreipė dėmesį, kad pernai gegužę Vyriausybė buvo nutarusi Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninio projekto rengimui skirti 1,5 mln. Lt. Tačiau šie pinigai Kauno nepasiekė.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus Gedimino Raudonio, tyrimas dar nebaigtas, todėl ieškoti kaltų anksti. Galutines išvadas ketinama pateikti rugsėjo pradžioje, kai į pirmąjį posėdį po atostogų susirinks miesto taryba.
„Dalis tyrimo jau atlikta, turime ištirti tik paskutiniais mėnesiais atliktus veiksmus. Formalių pažeidimų nematyti. Kelių direkcija, ne Vyriausybė, kaip skelbta, matyt, tuos pinigus kažkam kitam nusprendė atiduoti. Mūsų politikai gal per mažai aktyviai siekė, kad jiems būtų skirta. Taip ir nutiko“, – svarstė G.Raudonis.
Sužaidė prieš rinkimus
Tuo metu K.Mikėnas tiesiai šviesiai kalba apie tai, jog „Laisvės alėjos korta“ į rinkimus ėję politikai tik sėkmingai sužaidė.
„Visi tie planai yra utopijos. Jeigu paėmė kokį gabaliuką Maironio ar A.Mickevičiaus gatvėse ir paasfaltavo, svarbiausia apie tai garsiai pasakyti visiems. Mano akimis, tokie planai ir darbai – eilinis blefas, naudingas prieš rinkimus. Galiu duoti jums savo galvą ant lėkštutės – lygiai taip bus ir prieš Seimo rinkimus“, – įsitikinęs politikas. Liberalcentristo nuomone, geriausia, ką galėtų padaryti miesto valdžia, baigti planuoti grandiozines rekonstrukcijas, kurios tėra apgaulė.
Merui yra svarbesnių darbų
Europos vyrų krepšinio čempionatas, „Žalgirio“ arena, jos aplinka, o po to – Panemunės tiltas. Kauno valdžios akimis, šiuo metu tai svarbiausi projektai, kuriems būtina užtikrinti tinkamą finansavimą.
Už borto likusi Laisvės alėjos rekonstrukcija, anot Kauno mero Rimanto Mikaičio, nebus pamiršta.
„Rudenį, kai dėliosime kitų metų biudžetą, svarstysime prioritetus ir matysime, kurioje vietoje atsiranda Laisvės alėjos projekto įgyvendinimas. Projektas yra parengtas ir tai vis tiek darysime“, – kalbėjo R.Mikaitis.
Tačiau dalinti pažadų miesto vadovas neketina: „Nežinau, ar kitais metais turėsime pinigų rekonstrukcijai. Todėl tikslios datas nepasakysiu. Valdančiojoje koalicijoje sprendimo dėl alėjos dar neturime. Dabar daromi atitinkami veiksmai, kad būtų užtikrintas finansavimas Panemunės tilto rekonstrukcijai.“
Gindami pasikeitusius prioritetus miesto valdantieji atkreipė dėmesį į tai, jog Laisvės alėja šią vasarą atgijo.
„Matyti, kad ne grindinys ir ne mažoji architektūra yra lemiantis veiksnys. Tas mus šiek tiek ramina ir leidžia keisti prioritetus“, – sakė R.Mikaitis.
Laisvės alėjos bendruomenės iniciatyvą skatinti linkęs ir valdančiajai koalicijai priklausančio judėjimo „Vieningas Kaunas“ narys, vicemeras Povilas Mačiulis.
Politiko teigimu, rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas galėtų eiti paraleliai biudžete numatant lėšų pačiai alėjos bendruomenei ir jų iniciatyvoms.
„Reikėtų numatyti lėšų Laisvės alėjos kultūrinės programos vystymui. Iniciatyvą turėtų parodyti bendruomenės, bet koordinacija ir finansavimas galėtų eiti iš savivaldybės. Senamiestis jau turi gerų pavyzdžių. Laisvės alėjoje, mano žiniomis, taip pat gimsta aktyvi bendruomenė, kuri turi ne tik lobistinių tikslų“, – sakė P.Mačiulis.
