Svarstymo metu Seimas atmetė Žmogaus teisių komiteto pateiktus siūlymus, numatančius, kad priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas.
„Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnį, sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas. Prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių teisės judėti ribojimas, paprasčiau tariant, faktinis sulaikymas, individualiai neįvertinus tokios sprendimo pagrįstumo, būtinumo ir proporcingumo teisminiu keliu, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas“, – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius.
Seimo Laisvės frakcijos narių iniciatyva Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto priėmimo stadijoje bus teikiami Seimo narių pasiūlymai, kuriais siekiama įtvirtinti, kad, pasibaigus šešių mėnesių „pasienio procedūros“ terminui ir priėmus sprendimą užsienietį ar prieglobsčio prašytoją įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos priimtas administracinis sprendimas, kuriuo tęsiamas faktinis žmogaus sulaikymas, sprendimą priėmusios institucijos iniciatyva turės būti peržiūrėtas teisme.
Pažymėtina, jog pasiūlymuose numatyta, jog prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Tokiu būdu siekiama suderinti ne tik žmogaus teisių, bet ir nacionalinio saugumo bei efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus.
„Efektyvus migracijos procesų valdymas negali būti įgyvendinamas paminant teisinės valstybės ir teisės viršenybės principus, ypatingai kalbant apie pažeidžiamoms migrantų grupėms priklausančius asmenims ir vaikus. Todėl šioje situacijoje privalome ieškoti išmintingų kompromisinių sprendimų, skiriančių mus nuo nedemokratinių režimų Rytuose“, – teigia Tomas Vytautas Raskevičius.
Seimo narių siūlymuose taip pat numatytas siekis mažinti izoliacijos sukuriamą žalą laikino apgyvendinimo vietose įsikūrusiems nepilnamečiams vaikams, teikiant prioritetą jų švietimui ir socializacijai už šių vietų ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
Pasiūlymai teikiami atsižvelgus į nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo kontrolierių įstaigos bei Seimo narių pastabas dėl prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo.
Laisvės frakcija palaiko šią iniciatyvą ir laikosi pozicijos, kad nacionalinis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms ne prieštarauja, o papildo vienas kitą. Šios migracijos krizės akivaizdoje Lietuvai, kaip demokratinei valstybei, būtina daryti viską, kad nacionalinio saugumo interesai būtų ginami nepaminant žmogiškumo ir užtikrinant pagarbą kiekvieno žmogaus orumui.
Planuojama, kad Seimas dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pataisų galutinai apsispręs gruodžio 23 d. Seimo posėdžio metu.
