Ketvirtadienį paketą pristačiusių Seimo narių teigimu, jame esančių projektų įgyvendinimas bus vienas svarbiausių Laisvės frakcijos Seimo rudens sesijos prioritetų.
„Tai trijų žingsnių paketas kovai su seksualiniu smurtu“, – spaudos konferencijoje Seime teigė M.Danielė.
Seimo narės teigimu, siūloma biudžete numatyti lėšų specializuotų paslaugų centrų nukentėjusiems nuo seksualinio smurto teikimui. Tai aktualu tiek Lietuvos, tiek nuo karo Ukrainoje bėgantiems ir galimai seksualinį smurtą patyrusiems asmenims.
„Svarbi palankesnė įstatyminė bazė, koreguojant baudžiamojo kodekso straipsnius dėl seksualinių nusikaltimų. Taip pat bus rengiama rezoliucija dėl seksualinių nusikaltimų Ukrainoje – pasmerkti ir akcentuoti pagalbos būtinybę“, – sakė M.Danielė.
Stinga specialistų
Pasak Laisvės frakcijos narės I.Pakarklytės, viena iš trijų moterų per savo gyvenimą patiria fizinį arba seksualinį smurtą iš artimojo arba partnerio. Tai, anot jos, liudija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Lietuvoje intymų partnerių seksualinį smurtą per gyvenimą patiria penktadalis moterų, remdamasi PSO teigė I.Pakarklytė.
„Tai reiškia, kad turime didinti paslaugų aprėptį, paslaugų teikėjų gebėjimu visuose sektoriuose – ir sveikatos, ir teismų, ir švietimo, ir socialiniuose sektoriuose, orientuojant paslaugas į nukentėjusius“, – teigė Seimo narė.
Anot jos, būtina skirti daugiau finansavimo, dėmesio, „labiau apmokyti pirmo kontakto žmones – teisėsaugos, medicinos įstaigų darbuotojus“.
„Kaip tik dabar laikas, kai pradedame kalbėti apie kitų metų biudžetą, pasikonsultavę su nevyriausybinėmis organizacijomis manome, kad kitąmet būtų reikalinga kelių šimtų tūkstančių eurų suma papildomoms specializuotoms paslaugoms, žmonėms nukentėjusiems nuo seksualinio smurto“, – kalbėjo Laisvės frakcijos narė.
Pasak jos, dar vasarą frakcija išreiškė tokių lėšų poreikį raštu ir tikisi, jog ateinančių metų biudžete jų bus skirta.
Siūlo kodekso pakeitimus
Anot spaudos konferenciją surengusių frakcijos narių, šiuo metu poįstatyminiuose aktuose stinga gairių apie pagalbą tokį smurtą patyrusiems asmenims, traumos psichologiją ir nėra numatyta tikslių pagalbos priemonių.
„Seksualinio smurto temose vyrauja išankstinė nuostata, kad daugiau nukenčia moterys, vis tik karų kontekste, ką rodo ir istoriniai įvykiai, trečdalį seksualinį smurtą patiriančių aukų yra vyrai“, – teigė I.Pakarklytė.
Anot M.Danielės, kad žmonės kreiptųsi pagalbos, būtina palanki teisinė bazė. Vienas teigiamų pavyzdžių, anot jos, priimtas Apsaugos nuo smurto įstatymas.
„2011 metais per metus buvo fiksuota apie 200 tokių atvejų. Sutvarkius teisinę bazę, atsiradus paslaugoms, per pirmąsias dvi savaites – 3000 atvejų“, – teigė M.Danielė.
2011 metais per metus buvo fiksuota apie 200 tokių atvejų.
Laisvės frakcijos narių teigimu, baudžiamasis kodeksas turėtų numatyti, jog jei lytiškai santykiaujama neturint laisvos valios sutikimo, tai yra nusikaltimas.
„Dabar bandoma išvardinti, ką turi atlikti smurtautojas – grasinti psichologiškai, grasinti susidoroti panaudojant smurtą, naudotis asmens priklausomumu“, – kalbėjo M.Danielė.
Problematiką išryškino karas
Laisvės frakcija Seime ketina pristatyti rezoliuciją, smerkiančią sistemiškai Ukrainoje vykdomus seksualinius nusikaltimus.
Apie tai, kad pagalba seksualinę prievartą patiriantiems asmenims yra padrika gegužę yra pasisakiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tuomet surengtoje spaudos konferencijoje ji teigė, jog karas Ukrainoje atvėrė pagalbos seksualinę prievartą patyrusioms aukoms trūkumus, nes esama sistema neveiksni, stinga paruoštų specialistų.
Seimo pirmininkė tuomet teigė inicijavusi ekspertų susibūrimą Seime, kuriame aiškintasi, kokių konkrečių žingsnių reikia imtis, kad seksualinę prievartą patyrusios aukos „gautų adekvačią, greitą, pagarbią pagalbą čia, Lietuvoje“.
Joje dalyvavę specialistai teigė, jog pagalbos sistemos seksualinės prievartos aukoms Lietuvoje nėra, stinga ir su jomis galinčių dirbti tam paruoštų specialistų.
