„Pernai Laisvės gynėjų dienos minėjimo tradicijas ribojo pandemija. Vėliau atsirado kitų grėsmių. Tačiau pamažu iš jų vaduojamės, tad šiemet prie Seimo vėl suliepsnos laužai. Graži paralelė su istoriniais įvykiais – po kruvinos nakties aušta laisvas rytas. Tegu ne iš karto, tegu nelengvai.
Uždegdami vienybės ir atminties žvakutes languose prisimename žuvusius tą naktį. Pagerbiame tuos, kurie susivieniję atkovojo mūsų laisvę. Ir gręžiamės į tada gimusius, kurie jau pradeda kurti valstybės gerovę. Kartu ši diena mums primena, kad laisvė yra labai trapi ir privalome nuolat būdrauti“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pirmą kartą surengtoje akcijoje, 2008 m., dalyvavo apie 100 mokyklų, po kelerių metų prie šios iniciatyvos prisijungė valstybės institucijos ir Lietuvos ambasados užsienyje.
Keturioliktą kartą Lietuvoje organizuojama pilietine iniciatyva Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Iniciatyvos simbolis – žvakė simbolizuoja šviesą, teisingumą, atmintį ir laisvės ginėjų laužus.
Organizatorių teigimu, 1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.
1991 metų Lietuvos piliečių pergalė prieš agresorių yra iškiliausias įvykis mūsų šalies naujausių laikų istorijoje – tai buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje, nulėmęs ne tik mūsų šalies ateitį, bet ir esminius tarptautinius geopolitinius procesus. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, Europos ateitis. Ir mes galime didžiuotis šia pergale.
