Ta proga virš Vilniaus taip pat praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys Belgijos naikintuvai.
„Stovėdami šioje aikštėje, prisimename, kaip prieš 33 metus patys stojome ginti savo laisvės. Ir ją apgynėme. Nuo to laiko Sausio 13-oji mums yra gilaus skausmo ir liūdesio, bet taip pat ir triumfo diena“, – kreipdamasis į susirinkusius aikštėje žmones sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Po tamsios nakties išaušęs rytas skelbė, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė nenugalėta. Lietuvos žmonių ryžtas neužgniaužtas. Viltys neišsklaidytos“, – teigė jis.
Pasak prezidento, po 1991 metų sausio įvykių Lietuva tapo įkvėpimo šaltiniu kitoms pavergtoms tautoms.
„Tuo metu buvome ryškus laisvės šviesulys griūvančio koloso šešėlyje. Šiandien tokį vaidmenį atlieka Ukraina“, – tvirtino jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nors ne taip seniai minėtas Sausio 13-osios trisdešimtmetis, pasaulis per tą laiką pasikeitė beveik neatpažįstamai.
„Tos transformacijos, deja, nepavertė jo saugesne vieta. Prie ankstesnių geopolitinių įtampų prisideda naujos, ne mažiau pavojingos. Skirtingose pasaulio vietose žmonės nesijaučia tikri dėl savo ateities. Tapo įprasta ką nors sveikinant linkėti ne tik sveikatos, bet ir taikos. Tai grėsmingi laikmečio iššūkiai, kurių negalima ignoruoti“, – sakė parlamento vadovė.
Anot jos, vėl reikšmingos tampa vertybės, kurios 1991-ųjų sausį sutelkė Lietuvos piliečius. Tai pasirengimas krašto gynybai, moralinė tvirtybė, tarptautinis solidarumas, dėmesys jaunajai kartai.
„Šiuolaikinis krašto gynėjas yra ne tik karys su modernia ginkluote, bet taip pat ir susipratęs, kritiškai mąstantis pilietis. Tai turėtų būti akivaizdu kiekvienam: laisve naudojasi visi ir už laisvę kovoja visi – kiekvienas savo vietoje“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Tik išmokę Sausio pamokas turėsime kažkokių garantijų, kad tai nepasikartos“, – pridūrė ji.
Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
