Pirmadienį 15min Generalinėje prokuratūroje (GP) sužinojo, kad šį klausimą prokurorai svarsto jau visą savaitę – pareiškimas gautas dar spalio 30 dieną.
GP atstovai teigia, kad laikas nebus tempiamas ir sprendimą prokurorai žada priimti bei pranešti jau artimiausiomis dienomis.
Kaip žinoma, pastaruoju metu visuomenėje buvo kilęs skandalas, sukeltas rašytojos ir viešųjų ryšių specialistė R.Vanagaitės teiginiais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Po šio skandalo leidykla „Alma littera“ paskelbė išimanti iš prekybos visas iki tol R.Vanagaitės leistas knygas, rašytoja dėl savo teiginių sulaukė didžiulės kritikos, o vėliau savojoje „Facebook“ paskyroje paskelbė atsiprašymą.
Atgailos žodžius R.Vanagaitė paviešino lapkričio 3 d., praėjus penkioms dienoms nuo tada, kai skundą gavo prokuratūra.
Nurodė du BK straipsnius
Į teisėsaugą kreipėsi buvusius partizanus ir laisvės kovų dalyvius vienijančios organizacijos – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, tarybos vadovas. Jis konkrečiai nurodė manantis, kad savo ankstesniais viešais pasisakymais apie partizanų vadą R.Vanagaitė padarė dvi nusikalstamas veikas.
BK 154-asis straipsnis reglamentuoja, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 313-ojo straipsnio 2 dalis dėl mirusiojo atminimo niekinimo numato, kad tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Taiklus docento pastebėjimas
Beje, kaip tik praėjusią savaitę lrt.lt skelbė teisininko Remigijaus Merkevičiaus pamąstymus, kad R.Vanagaitės paskelbtas viešas laiškas gali būti siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Tokios nusikalstamos veikos, kurios susijusios su šmeižimu ar garbės ir orumo gynimu, baudžiamojoje teisėje yra persekiojamos tik esant nukentėjusio asmens prašymui. Nukentėjusiojo iniciatyva yra lemiantis elementas tokiai baudžiamajai justicijai. Tai, jeigu nukentėjęs asmuo iš tikrųjų patiki to atsiprašiusio žmogaus nuoširdumu ir tokio baudžiamojo kaltinimo nereiškia, toks veiksmas gali būti laikomas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismui tai galėtų turėti baudžiamosios atsakomybės parinkimo požiūriu įtakos, žinoma. Bet mes kalbame tik tuo atveju, jei teismas patikės, kad tas elgesys yra nuoširdus, o ne formalus siekis užbėgti kažkam už akių ar išvengti kažkokios atsakomybės“, – sakė Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. R.Merkevičius.
