Laisvės partija akcentuoja, kad partijų susitarimo dėl švietimo laikymasis yra partijos prioritetas – šis dokumentas, anot jos atstovų, negali tapti tik dar viena deklaracija su daug gražių pažadų. Dėl to partijos atstovai siekia užtikrinti, kad valstybės asignavimai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose iki 2024 m. pasiektų susitarime numatytą rodiklį – 0,75 proc. BVP (šiais metais jis tesiekia 0,3 proc. BVP).
„Dabar partijų susitarimui įgyvendinti 2022 m. biudžete trūksta 43,6 mln. eurų, o perkelti šį trūkumą į likusius dvejus metus nėra realu. Į šią problemą dėmesį taip pat atkreipė daugybė institucijų ir organizacijų, kurios laiškais užvertė Seimą, Vyriausybę, Respublikos Prezidentą ir pasirašiusius susitarimą partijų vadovus“, – teigia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A.Žukauskas.
Pasak jo, egzistuoja realios priemonės, kuriomis trūkstamos lėšos galėtų būti paskirtos.
„22,2 mln. būtų papildomai skirta mokslo ir studijų institucijoms už mokslo pasiekimus. Tai leistų padidinti atlyginimus mokslininkams ir dėstytojams vidutiniškai 20 proc. vietoje siūlomų 10 proc. Atkreipiu dėmesį, kad mokytojams atlyginimai didinami vidutiniškai 12,5 proc., nors atsilikimas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimuose nuo susitarime numatytų skaičių yra didesnis“, – pabrėžia A.Žukauskas.
Dar 21,2 mln. Laisvės partija siūlo papildomai skirti Lietuvos mokslo tarybai. Šių lėšų dalis leistų tęsti ir plėsti besibaigiančius iš struktūrinių fondų finansuotus projektus – studentų mokslines praktikas, konkursines doktorantūras, mokslininkų pritraukimą iš užsienio. Dar viena dalis atitektų mokslininkų grupių projektų finansavimui – anot A.Žukausko, šiuo metu tokių projektų tėra finansuojama dešimtadalis.
„Iš Lietuvos mokslo tarybai skirtų lėšų taip pat būtų finansuojamos naujos mokslo programos: ugdymo mokslų, skaitmeninių mokslų – ypač dirbtinio intelekto, didelių duomenų, daiktų interneto, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, robotikos, – žaliojo kurso, biotechnologijos, fotonikos. Šios programos yra orientuotos į žinojimo didinimą srityse, iš kurių laukiama didžiausios ekonominės ir socialinės grąžos“, – teigia Laisvės frakcijos narys.
0,2 mln. taip pat būtų papildomai skirta Lietuvos mokslų akademijai.
Pasaulinė praktika rodo, kad mokslo finansavimas yra investicija, duodanti didžiausią grąžą – iki 1000 procentų ir daugiau.
„Pasaulinė praktika rodo, kad mokslo finansavimas yra investicija, duodanti didžiausią grąžą – iki 1000 procentų ir daugiau. Laisvės partija tvirtai laikosi nuostatos, kad mokslas yra ta sritis, kuri atveria didžiausias galimybes individui kurti savo ir visuomenės ateitį,” – pažymi A.Žukauskas.
Šie Švietimo ir mokslo komitete parengti pasiūlymai mokslo biudžeto didinimui bus toliau svarstomi Biudžeto ir finansų komitete.
