„Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Vietoje to, kad jauni specialistai būtų priverstinai siunčiami į regionų gydymo įstaigas, turime šiose įstaigose kurti tokias sąlygas, kurios motyvuotų darbuotojus pačius pasirinkti darbą jose. Į regionus gydytojus pritraukti gali patrauklios sąlygos ir konkurencingi atlyginimai, o ne absurdiškos prievolės“, – teigia Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
I.Pakarklytė pabrėžia, kad didelė dalis į užsienį dirbti išvykstančių medikai savo pasirinkimą pagrindžia kultūrinėmis ir psichologinėmis priežastimis. Anot Laisvės frakcijos seniūnės, psichologinis smurtas sveikatos priežiūros institucijose yra daugybę metų besitęsianti sisteminė problema, kurią, siekiant išlaikyti jaunus specialistus Lietuvoje, būtina spręsti pirmiausiai.
„Pastaraisiais metais visuomenę sukrėtė ne viena žinia apie jaunų, perspektyvių medikų pasitraukimą iš gyvenimo. Gydytojams tenkanti įtampa ir emocinis krūvis, ypač dabar, pandeminiu laikotarpiu, daugeliu atvejų yra tiesiog nepakeliamas, o mobingas sveikatos priežiūros institucijose yra net nebe vieša paslaptis, bet akivaizdžiai matomas faktas. Tol, kol ši situacija nesikeis, jokiais priverstiniais paskyrimais problemų neišspręsime“, – sako parlamentarė.
Laisvės partijos manymu, gydytojų trūkumo Lietuvoje problemą spręsti būtina visų pirma užtikrinant veiksmingą mobingo prevenciją, psichologinę pagalbą medikams ir vadovų rotaciją, priimant atitinkamas Darbo kodekso pataisas. Ne mažiau svarbus ir adekvatus gydytojų bei slaugytojų darbo apmokėjimas, kurio trūkumas taip pat yra viena iš dažniausių specialistų pasitraukimo į užsienį priežasčių. Šiuo metu numatoma, kad 2022 m. biudžete medikų (gydytojų, slaugytojų, kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui bus skirta 132 mln. eurų.
„Botagu medikų Lietuvoje neišlaikysime – nors toks sprendimas kažkam gali atrodyti pats paprasčiausias, jis bus neveiksmingas, nes po tų kelerių metų, atidirbtų valstybei, jauni specialistai ir toliau rinksis palikti šalį, neturėdami palankių sąlygų savo darbą ir gyvenimą toliau kurti Lietuvoje. Toks pasiūlymas gali iššaukti net priešingą efektą – jaunieji medikai apskritai gali pasirinkti rezidentūros studijas užsienyje ir jau šioje stadijoje išvykti į kitas šalis. Talentus išlaikyti galime tik konstruktyviais kompleksiniais sprendimais, o ne paprasčiausiai liepdami atidirbti ir uždrausdami jiems išvykti“, – akcentuoja I.Pakarklytė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad iniciatyva kirstųsi su laisvo judėjimo, darbo pasirinkimo principais, ir „būtų didelės kontroversijos Konstitucijos požiūriu, kai žmogus yra pririšamas“.
„Kitas dalykas, kaip pasiekti, kad tie žmonės patys norėtų dirbti, aš manau, kad reikalingos radikalios permainos sveikatos apsaugos sistemoje – ir tinklo pertvarka, ir atlyginimų peržiūra, ir mobingo išnaikinimas, kur jis atsiranda“, – BNS sakė E.Gentvilas.
„Kvalifikuotam specialistui, medikui darbas Lietuvoje yra iššūkis ir jis dažnu atveju renkasi, kur sutvarkyta sistema ir gerai apmokamas darbas. Šito turi imtis politikai, o ne dirbtinio teisių, laisvių, judėjimo ribojimų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad siūlymas frakcijoje neaptartas ir tai yra kelių jos narių iniciatyva, kuriai asmeniškai nepritartų.
„Kol kas šis kolegų siūlymas neaptartas ir nediskutuotas frakcijoje, todėl neatspindi ir bendros frakcijos pozicijos. Stebėdami gydytojų trūkumą regionuose, kolegos, matyt, siekia apsvarstyti įvairius variantus. Asmeniškai tokio siūlymo nepalaikyčiau, reikia orientuotis į tokias paskatas medikams kaip konkurencingi atlyginimai bei patrauklios ir geresnės darbo sąlygos“, – BNS sakė frakcijos seniūnė.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje.
„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS anksčiau sakė A.Matulas.
Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Pasak A.Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.
Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
