2019 08 24

„Laisvės piknike“ – kritikos strėlės V.Matijošaičiui: merui labiau už žmogų rūpi asfaltas?

Nemuno saloje vykusiame „Laisvės piknike“ organizacija „Žinau, ką renku“ surengė diskusiją: „Kaip vykdomi mero pažadai: Kauno miesto analizė“. Jos metu diskutuota, ar mero Visvaldo Matijošaičio duoti rinkiminiai pažadai virsta realybe. Daugiausiai kritikos pažerta dėl bendravimo su bendruomenėmis stokos. Ar ne politiku, o Kauno ūkvedžiu save prisistatančiam merui išties asfaltas svarbiau už žmogų?
Visvaldas Matijošaitis
Visvaldas Matijošaitis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Laisvės pikniko“ metu surengta diskusija prasidėjo nuo analizės, kas Kauno valdžiai svarbiau: miesto infrastruktūra ar žmogaus savijauta mieste? Kaunas šiuo metu įgyvendina masę projektų, o ir pats V.Matijošaitis save vadina ne politiku, o ūkvedžiu. Ar ne per daug miesto valdžia susikoncentravo į Kauno tvarkymą?

Algis Krupavičius pabrėžė, kad V.Matijošaitis, teigdamas, jog nėra politikas, yra neteisus.

Diskusijoje dalyvavęs politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius pabrėžė, kad V.Matijošaitis, teigdamas, jog nėra politikas, yra neteisus.

„Meras visuomet yra politikas. Politika – tai viešųjų reikalų tvarkymas, o miesto reikalai – vieši. 2015 m. Kaunas buvo gerokai nugyventas, trūko savivertės, perspektyvos. „Vieningo Kauno“ šūkis „Budinkime Kauną“ buvo savu laiku. Iki tol Kaunas buvo kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Sklandė tarsi anekdotas. Tai jau praeitis. Miestas darosi patogesnis. Tvarkosi, o tai žmones kartais erzina“, – teigė A.Krupavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algis Krupavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algis Krupavičius

Ramūnas Navickas, Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas, buvęs Kauno miesto tarybos narys, patikino, kad infrastruktūra gal ir tvarkoma mieste, tačiau bendravimo su žmonėmis trūksta.

„Jo, net galima sakyti, nėra. Yra žmogus ir asfaltas. Sakote, Kaunas buvo griuvėsiai, o dabar jau fantastinis „stiklinukas“? Abejoju, kad yra nors vienas žmogus, kuris per savaitę nenusikeikia, kai reikia apvažiuoti remontuojamą gatvę, stovėti spūstyse. Buvome geresni už Vilnių tuo, kad pas mus nebuvo spūsčių, o dabar...“, – nuomonę išsakė R.Navickas.

Buvome geresni už Vilnių tuo, kad pas mus nebuvo spūsčių, o dabar..., – nuomonę išsakė R.Navickas.

J.Šiugždinienė: savivaldybė nėra UAB'as

Pasak diskusijoje dalyvavusios konservatorės, Kauno miesto tarybos narės Jurgitos Šiugždinienės, ūkvedys yra pavojingas tuo, kad dirba kaip UAB vadovas, jam nereikia tartis: „Miesto valdžia, susidaro įspūdis, nepakanti kitokiai nuomonei. Esi neva tai paniurėlis, jei kritikuoji. Visos nuomonės turi būti gerbiamos. Savivaldybė nėra UAB'as“.

Pats V.Matijošaitis diskusijoje nedalyvavo, mero ginti stojo vicemeras, „Vieningo Kauno“ ir miesto savivaldybės tarybos narys Mantas Jurgutis. Anot jo, „Vieningas Kaunas“ tam ir atėjo į valdžią, kad padėtų Kaunui susitvarkyti.

„Kažkaip „Kaunas tvarkosi“ siejama tik su infrastruktūra, bet tvarkome ir kitas sritis, pvz., mokyklų tinklo valdymą. Atėjome ne lieti asfalto, o tvarkytis europietiškame mieste. Neginsiu Visvaldo, nė vienas nesame idealus. Kai tiek daug vienu metu tvarkoma, belieka atsiprašyti žmonių dėl laikinų nepatogumų. Turime pakentėti, kad būtų geriau. Juk geriau, kai žinai, kad reikia palaukti, nei kai nežinai, ko iš viso lauki“, – tikino M.Jurgutis.

Pasisakė jis ir dėl kaltinimo, kad trūksta bendravimo tarp valdančiosios daugumos ir miesto bendruomenių. Vicemero teigimu, nereikia visko suversti ant vieno mero. Meras dirba su komanda. Kaip ir Kauno „Žalgiris“ nėra tik Šarūnas Jasikevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

„Gerbiame bendruomenes, esame už jas. Dialogas yra. Bet jis reikalauja susiklausymo. Tai nėra monologas ar politikavimas, darymas reitingų. Kartais Kaune politika tampa dialogo objektu. Mes tuomet esame politinėje aikštelėje. Tam juk yra politiniai debatai. Kiekvieną antradienį vyksta susitikimai su bendruomenių atstovais. Ateina visų skyrių vadovai, nes klausimai būna įvairūs. Ateina seniūnaičiai, mero patarėjai. Ateina socialinės organizacijos. Kalbamės“, – patikino M.Jurgutis, diskusijos metu sulaukęs ne vieno klausimo iš auditorijos.

Juk geriau, kai žinai, kad reikia palaukti, nei kai nežinai, ko iš viso lauki, – tikino M.Jurgutis.

Tačiau kritika dėl bendravimo stokos nenutrūko. Pasak R.Navicko, 18 iš 28 bendruomenių įteikė V.Matijošaičiui peticiją, tačiau vis dar negavo jokio atsakymo. Bendruomenių centrų projektams, jo teigimu, neskiriama nė euro. Negana to, atiminėjamos iš bendruomenės centrų patalpos.

„Čia bendravimas? Čia pozityvas? Kai kurie centrai priversti gintis nuo valdžios UAB'inių sprendimų. Turime organizuoti akcijas, nes niekas mūsų negirdi. O susirinkimai pradėti organizuoti tik po to, kai Šančių bendruomenė suorganizavo dvi akcijas“, – tikino R.Navickas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Navickas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Navickas

Viena diskusijos besiklausiusi nevyriausybinės organizacijos vadovė taip pat piktinosi dėl to, kad savivaldybė nebeskiria finansavimo, dėl to organizacija neišsilaiko, turės būti uždaryta.

„Nevyriausybinės organizacijos yra mūsų partneriai, iš kurių perkame paslaugą. Mes neremiame jų. Tokia pozicija. O dėl to dažnai vartojamo žodžio „paniurėlis“, neva tai apibūdiname visus kritikus, kitokios nuomonės turėtojus, tai paniurėlis nėra statusas, tai emocija. Aš taip pat kartais esu paniurėlis“, – paaiškino vicemeras.

Politologas A.Krupavičius priminė, kad miestas prasideda nuo atskiro konkretaus žmogaus, kad vietos valdžia turi būti arčiausiai žmonių.

J.Šiugždinienė priminė, kad su Šančių bendruomene, kuri kovoja, kad nebūtų nutiestas kelias Nemuno pakrantėje, valdžia taip ir nebuvo nė karto susitikus. Kad galiausiai viskas išauga į konfliktus, kuriuos reikia spręsti teismuose. M.Jurgutis tai paneigė.

„Šiaip šaunu, kad miestas plečiasi, bet yra dar ir planavimo kokybė. Projektų viešinimo reklamai išleisti didžiuliai pinigai, o jų įgyvendinimas vėluoja metus ar du. Konservatoriai neturėjo 400 tūkst. eurų reklamai, gal tai ir buvo klaida. O dabartinė valdančioji dauguma neturi baigtų projektų, kuriais gali pasigirti. Kokius ir be reklamos įgyvendino ankstesnioji valdžia: „Girstutis“, „Žalgirio“ arena, A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir kt.“, – išvardijo J.Šiugždinienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Neįgaliųjų iškeltą problemą pripažino

Diskusijos metu viena moteris iškėlė klausimą: kas svarbiau, Rotušės renovacija ar šaligatviai gatvėse? Atsakydamas M.Jurgutis patikino, kad Kaunas turi 6000 gatvių, o dar yra ir žvyrkeliai.

„Norėčiau, kad būtų kaip Skandinavijoje, kur biudžetas perteklinis, lėšų viskam užtenka. Kaune taip nėra, turime priimti sprendimus. Noriu tik pabrėžti, kad darbų kiekis nesąlygoja darbų kokybės, nes juos atlieka vis kitas rangovas. Gali sąlygoti tik nepatogumus. Tiesa, kartais viešuosius pirkimus laimi ne geriausi. Tenka perdaryti. O žmogus galvoja: „Oi, tie biurokratai, tikrai proto neturi, vėl ardo“. Taip, ir mes padarome klaidų“, – tikino Kauno vicemeras.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Laisvės pikniko“ akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Laisvės pikniko“ akimirkos

Netrukus klausimą uždavė ir neįgaliojo vežimėlyje sėdinti diskusijos klausytoja. Ji patikino persikėlusi gyventi iš Kauno į Palangą, nes laikinojoje sostinėje ji negali apsilankyti jokiose viešose įstaigose. Patekimas į jas neįgaliesiems – neįmanomas.

„Bet štai Šančių pliažą žadate pritaikyti neįgaliesiems. Reklamuojatės, kad mes galėsime privažiuoti prie supynių. Juokinga. Ar kas klausė mūsų, neįgaliųjų, ar mums to reikia? Gal kartą į metus nuvažiuosim į tą pliažą, o kai į darbo biržą reikia kas mėnesį vykti, ir negali... Kai prisidengia mumis, neįgaliaisiais, kad prieštaringus projektus įvykdytų – čia jau žeminimas“, – pyko moteris.

Štai ir Rotušės atnaujinimo projekto pristatyme valdžia gyrėsi tuo, kad pritaikys Rotušę neįgaliesiems. Tačiau kaip iki tos Rotušės jiems privažiuoti?

M.Jurgutis, atsakydamas į klausimą, pripažino, kad Kaunas labai atsilikęs infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems atžvilgiu. A.Krupavičius patikino, kad tai net ne vietos valdžios, o valstybės, konkrečių organizacijų reikalas. Jis kaip puikų pavyzdį pateikė Vytauto Didžiojo universiteto patalpas, kurios puikiai pritaikytos neįgaliesiems.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mantas Jurgutis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mantas Jurgutis

„Mūsų rinkimų sistema yra ydinga. Renkame pagal partijų sąrašus. Nė vienas išrinktasis nėra įpareigotas atstovauti kokio mikrorajono. Reikia įteritorinti vietos tarybų narius. Savivaldybių tarybų rinkimus reikia pakeisti, kad rinktume aiškius atstovus iš mikrorajonų“, – kas galbūt išspręstų dialogo trūkumą, pasiūlė A.Krupavičius.

Jam pritarė ir R.Navickas, pasiūlęs kartu su tarybų nariais rinkti tiesiogiai ir seniūnaičius.

Diskutuota ir apie tai, kad trūksta kauniečiams informacijos apie žadamus šalia jų namų įgyvendinti projektus. Trūksta seniūnijose urbanistinės vizijos. Atsakydamas M.Jurgutis nurodė informacijos visuomet ieškoti „Regia“ portale, o ir kiekviena seniūnija turi po urbanistą. Toks atsakymas R.Navicką tik prajuokino: „Kad tie urbanistai nesėdi seniūnijose. Su jais susitikti neįmanoma“.

„Meras sako, kad Kaunas bus Niujorkas. Manęs nežavi tai. Nežinau, ar kauniečiai nori Niujorko. Tai, kad statome dangoraižius, ar tai, kad išsaugosime savo medinę infrastruktūrą Žaliakalnyje, prikvies turistus į Kauną?“, – retoriškai klausė J.Šiugždinienė, palinkėjusi miesto merui V.Matijošaičiui mažiau pykti, daugiau šypsotis, gerbti kito nuomonę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis