„Matau šitą ceremoniją, kuri dabar neseniai įvyko, kaip dalelę įvykio, kuris yra šių dienų įvykis, ir kuris ateina nuo tada, net nuo Kovo 11-osios. Ir mes vis dar dalyvaujame. Dievulis leido mums su prezidentu V.Adamkum būti dalyviais ir net taip ilgai. Tai džiaugiamės“, – po iškilmingos ceremonijos žurnalistams Seime penktadienį sakė V.Landsbergis.
V.Adamkus ir V.Landsbergis yra tautos numylėtiniai, – sakė V.Pranckietis.
Jis ragino pamiršti praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nesuteikti jam Laisvės premijos, nes jį jau pakeitė naujos kadencijos parlamentas ir jo niekas nepuola už tą sprendimą.
V.Adamkus pridūrė, kad, jo nuomone, Laisvės gynėjų dienos minėjimai turi stiprinti Lietuvą ir priminti, kad laisvės niekas nedovanoja, kad už ją kovojama ir bus kovojama toliau.
„Su didele pagarba prisimename tuos, kurie savo gyvybės auka suteikė mums tą galimybę laisve naudotis“, – sakė V.Adamkus.
Anot jo, laisvės sąvoka per 26 metus neįgijo naujų prasmių, nors gali būti bandoma ją iškreipti, bet pats idealas, laisvės supratimas ir mokėjimas pagal tą laisvę gyventi lieka amžinai toks pats.
„Laisvė yra ta pati, bet iššūkiai, kliūtys keičiasi“, – tęsė mintį V.Landsbergis.
Anot jo, nesunku palyginti šiuos laikus ir 1990–1991 metus.
Dabar prievartavimas, laisvės apribojimai yra daug rafinuotesni. Yra daugybė veikimo, kad mes patys apribotume savo laisvę, kad mes patys bijotume, – sakė V.Landsbergis.
„Tada laisvei grėsė tiesioginė prievarta, smurtas ir reikėjo kvalifikacijų atlaikyti, apginti. Daugybė žmonių turėjo tą kvalifikaciją ir buvo pasiryžę nesitraukti net prieš mirties pavojų. Vardan ko? Vardan to, ką jautė savyje. Tą didžiąją vertybę ir jau turimą laimėjimą.
Dabar yra kitaip. Dabar prievartavimas, laisvės apribojimai yra daug rafinuotesni. Yra daugybė veikimo, kad mes patys apribotume savo laisvę, kad mes patys bijotume. Nemaža žmonių, gal ne tiek daug, bet jie bando garsiai triukšmauti: „o kam tos gėlytės, blogos gėlytės“. Vargšai žmonės, jie dar ne laisvi pasidžiaugti neužmirštuolėmis?“ – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, savo laisvės ribojimų galima įžvelgti ir dabartinių valdančiųjų sprendimuose.
„Be abejo, ir labai daug. Aš manau, kad dalis žmonių net nesuvokia, kad jie patys vengia ar bijo, ar varžosi būti visai laisvi, drąsiai kalbėti, drąsiai galvoti. Pirmiausia, juk reikia galvoti, o po to kalbėti, ką galvoji. Bet jeigu nepatogu kalbėti, ką galvoji, tai kitas mano, kad gal geriau net negalvoti, nebus nepatogu prieš save“, – kalbėjo V.Landsbergis.
V.Adamkus tikino, kad svarbu yra ir laisve nepiktnaudžiauti.
„Laisvė blogiui verčia susimąstyti“, – į diskusiją vėl įsitraukė V.Landsbergis.
Šiemet pirmą kartą Seimas nutarė skirti dvi 2016 m. Laisvės premijas, nes pernai tokia premija nebuvo apdovanotas niekas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad priimdamas tokį sprendimą Seimas atitaisė istorinę klaidą.
„Visi stebėjome ir matėme, kad paliudyti atėjo pilnutėlė salė, nebuvo kur žmonėms atsisėsti, kad visi atsistoję plojo tiek vienam, tiek kitam. Manau, kad ir prezidentas V.Adamkus, ir V.Landsbergis yra tautos numylėtiniai. Jie yra verti šių premijų, neabejojate nei jūs, neabejojame nei visi kiti, kas susiję esame su Lietuvos istorija. Manau, kad tai buvo istorinis momentas, kurį įrašysime į parlamentinės demokratijos vadovėlius, kadangi įstatymą teikėme visos frakcijos ir tai įvyko“, – sakė V.Pranckietis.
Laisvės komisija pernai siūlė įvertinti V.Landsbergį, tačiau Seimas tokiam siūlymui nepritarė. Tuomet Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos iniciatyva Lietuvos piliečių vardu jam buvo įteiktas kitas apdovanojimas už nuopelnus laisvei – Laisvės ženklas.
Įvertindamas Seimo sprendimą pernai V.Landsbergis net nedalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje Sausio 13-osios proga.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
