– Kokios mintys aplankė sužinojus, kad Jums bus įteikta Laisvės premija?
– Jaučiuosi jos neverta. Savo galvą iki žemės lenkiu prieš partizanus, kurie Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų šventą tikėjimą gynė pačiomis baisiausiomis sąlygomis. Jie labiausiai verti pagarbos ir padėkos, ir meilės. O paskui jau mes, pogrindžio darbuotojai, tarp jų aš buvau mažiausias sraigtelis. Ir šį mažą sraigtelį Dievas panaudojo nuostabiems savo darbams.
Esu visų žmonių, lydėjusių mane malda, skolininkė. Maldos ypatingą galią jutau tardymų metu – stipriai kaip niekada per 80 savo gyvenimo metų. Dievo artumas kaip niekas kitas sustiprina silpną žmogų. Žmones dažnai girdžiu sakant, kad jie vieno ar kito negali, bet aš tvirtai tikiu, kad jeigu į Dievą atsiremiame, nebelieka mums negalimų dalykų.
– Apie save ir savo nuopelnus Lietuvai visuomet atsiliepiate labai kukliai, tačiau visgi vakar Jums buvo paskirta Laisvės premija. Ar Jums tai džiugsminga diena?
– Juntu sąžinės graužatį, kad užlindau už akių garbingesniems ir pagarbos bei įvertinimo labiau nusipelniusiems žmonėms. Noriu dar pabrėžti, kad būtent dėl partizanų žygdarbių laikosi ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Jų meilė ir karžygiškumas, gyvenant baisiomis sąlygomis ir atiduodant gyvybes – tai yra Lietuvos stebuklas.
– Bet ir Jūsų darbai daugeliui tapo įkvėpimu labiau mylėti Dievą ir tėvynę.
– Čia jau Dievulis įkvepia, tai Jo malonės veikimas, o aš čia niekuo dėta (juokiasi). Nors Dievas savo tikslams dažnai panaudoja pačius silpniausius, nes tada akivaizdžiausiai matyti, kad tikrai veikia Jis, o ne pats žmogus.
– Kas gyvenime Jums atrodo gražiausia ir tauriausia, kuo labiausiai džiaugiatės?
– Man visada labiausiai rūpi tiesa ir meilė. Nuo mažų dienų matytas tėvų pavyzdys gyventi tiesoje ir meilėje man ir buvo pats geriausias mokytojas ir didžiausia Dievo dovana.
– Kadangi premija Laisvės, norisi paklausti: kas Jums yra laisvė?
– Laisvė gyventi tiesoje, o tiesa yra Dievas. 10 Dievo įsakymų yra Dievo valia ir meilė, kuri mus ir mūsų laisvę apsaugo nuo gyvenimo šunkelių. Dievas niekada neatsakys žmogui, kuris prašo pagalbos ir stengiasi gyventi pagal Jo valią.
– Ko linkite Lietuvai ir jos žmonėms, artėjant valstybės šimtmečio minėjimui?
– Linkiu gyventi Dievo malonėje ir taikoje. Kad ta malonė mūsų širdis praplėstų ir vieni kitus labiau mylėtume, taip pat ir tuos, kurie mūsų nekenčia, nes jie yra patys nelaimingiausi žmonės – gal gimė nemylinčiose šeimose ir niekada nepatyrė gerumo.
Dievą pažįstantys žmonės yra tikri turtuoliai ir turi savo malda ir didele meile dalintis su tais, kurie jos stokoja ir kuriems stinga supratimo, kad kiekvienas žmogus yra be galo brangus. Taigi, daugiau mums visiems tikėjimo, meilės ir vilties. Viskas išeina į gera tiems, kurie myli Dievą ir juo pasitiki.
