Prezidentė D.Grybauskaitė kelto krikštamote pasirinkta ne atsitiktinai. Kaip teigė vieno didžiausio Europoje keltų operatoriaus „DFDS“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys, parenkant krikšto motiną laivui ypatingas dėmesys skiriamas kandidatės asmenybei, reputacijai, jos nuveiktiems darbams.
Po ceremonijos D.Grybauskaitė sakė pakrikštijusi jau trečią laivą. Ji priminė dar 2015 m. pakrikštijusi naują pasieniečių patrulinį laivą „Aleksandras Barauskas“.
„Labai džiaugiuosi, tai man didelė garbė. Labai tikiuosi, kad šis krikštas padės laivui sėkmingai (plaukti) ir visi, kas plauks šiuo laivu, sulauks sėkmės. Šie laivai yra Baltijos jūros jungtis tarp mūsų šalių. Tai septintasis laivas su lietuviška įgula. Labai didžiuojuosi, kad su mūsų vėliava danų laivas, kad tai bendras didžiulis projektas. Kad vis daugiau Skandinavijos žmonių galės atvykti ir turistauti, bet taip pat ir vystyti prekybos ir ekonominius ryšius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paprašyta atsakyti į žurnalistų klausimus apie aktualijas, įvertinti mirusio paskutinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo asmenybę, D.Grybauskaitė atsakė: „Aš atvažiavau šventinti laivo.“
Trečiadienį kadenciją baigusios prezidentės pakrikštyto kelto „Luna“ kaina yra apie 125 mln. eurų. Keltas „Luna“ turi „dvynį“ – „Aura“. Šie du keltai yra identiški, plaukiojantys tuo pačiu maršrutu.
Keltai plaukioja su Danijos vėliava, bet, kaip teigė kompanijos „DFDS“ prezidentas Torbenas Carlsenas, taip nutiko dėl pandemijos. Registruoti keltus Danijoje buvo tiesiog paprasčiau tuo metu.
Paprastai laivų krikštynose pagrindinis vaidmuo tenka moterims. Jos ir tampa krikštamotėmis.
Štai praėjusiais metais Vakarų Baltijos laivų statykloje pastatyto naujo Smiltynės perkėlos kelto „Klaipėda“ krikšto mama tapo Jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė.
2014-aisiais tuometė Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė vyko į Ulsano uostą Pietų Korėjoje, kur vyko šaliai itin svarbaus laivo – suskystintų gamtinių dujų saugyklos „Independence“ krikštynos.
Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukioja 10 „DFDS“ laivų, 7 jų dirba Baltijos jūroje.
Pagrindiniai maršrutai – Kylis (Vokietija) ir Karlshamnas (Švedija) yra populiariausios, daugiausiai keleivių ir krovinių generuojančios kryptys. Kaip teigė V.Klumbys, Kylis kiek populiaresnis tarp turistų, o Karshamno linija dėl susiklosčiusių ekonominių ryšių su Skandinavija yra populiaresnė tarp keleivių, išvykstančių dirbti.
Šiais metais trimis Baltijos jūros maršrutais Klaipėda–Kylis; Klaipėda–Karlshamnas ir Paldiskis (Estija)–Kapellskar (Švedija), per pusmetį persikėlė daugiau nei 100 tūkst. keleivių.
V.Klumbys prisiminė, kad būta laikų, kai kelionė į Kylį trukdavo 32–34 valandas. Dabar „DFDS“ keltai šį Vokietijos uostamiestį pasiekia per 19–20 valandų. Kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų.
Kelionė iki Kylio ir Karlshamno galėtų trukti ir trumpiau, tačiau, anot V.Klumbio, tausodama gamtą ir siekdama sumažinti degalų sąnaudas bei išlaikyti optimaliai patogų grafiką tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams, įmonė riboja laivų greitį.
