Septyneri metai – lygiai tiek prabėgo nuo Lietuvos energetinės nepriklausomybės ledlaužio prisišvartavimo prie specialiai jam pastatytos krantinės Kiaulės nugaros salos pašonėje.
„Jeigu „Independence“ reikėtų pristatyti apie jį niekada negirdėjusiam žmogui, įvardinčiau taip: milžiniškas termosas, į kurį atvežamos skystos gamtinės dujos iš viso pasaulio. Mes tas dujas priimame, laikome, pagal poreikį Lietuvai ar gretimom valstybėm išdujinę išleidžiame dujų pavidalu į vamzdyną“, – iliustruoja tanklaivį Lietuvai nuomojančios Norvegijos kapitalo įmonės „Hoegh LNG“ padalinio Klaipėdoje vadovas Mindaugas Petrauskas.
Šiauriausias pasaulyje SGD saugotojas ir išdujintojas
„Independence“ talpina iki 170 000 kub. metrų SGD, arba apie 97 000 000 kub. metrų gamtinių dujų.
Kad būtų kiek paprasčiau apdoroti tokius skaičius, M.Petrauskas siūlo įsivaizduoti aštuonaukštį daugiabutį su išgriautomis vidinėmis sienomis. Panašiai atrodytų viena iš talpyklų, kurių „Independence“ turi net keturias.
Panašaus tipo kaip „Independence“ laivų pasaulyje priskaičiuojama arti pusšimčio. Vis dėlto tarp tokių plaukiojančių saugojimo ir išdujinimo įrenginių (FSRU) Klaipėdos uosto pažiba išsiskiria keliais aspektais.
Pasak M.Petrausko, industrijoje „Independence“ žinomas kaip preciziškai laiku įgyvendintas projektas, turintis gerą reputaciją ir veikiantis be sustojimo. Tai – viena. Antra, šiuo metu „Independence“ yra šiauriausioje pasaulio vietoje veikiantis išdujinimo laivas.
2024 m. Lietuvos prekės ženklu tapusio „Independence“ nuomos sutartis pasibaigs, bet galutinis tanklaivio likimas kol kas nėra žinomas.
„Ne paslaptis, kad mūsų partneriai – „Klaipėdos nafta“ – turi galimybę pasibaigus nuomos sutarčiai laivą įsigyti. Sprendžiant pagal informaciją viešumoje, jie šią galimybę svarsto labai rimtai ir tikėtina, kad tai gali įvykti“, – pabrėžia M.Petrauskas.
Užsiminęs apie vieną iš galimų „Independence“ likimo scenarijų, prieš penkerius metus Norvegijos Karalystės garbės konsulu Klaipėdoje tapęs M.Petrauskas įžvelgia paralelę, kurią skiria beveik 90 metų:
„Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuva labai glaudžiai bendravo su Norvegija. Pradžioje Lietuva iš norvegų nuomojosi „refridžeratorinius“ laivus „Barfrost“ ir „Rimfrost“, o vėliau juos nusipirko. Jeigu taip nutiks ir su „Independence“, išties galėsime vesti paralelę.“
Norvegų laivai – Lietuvos prekybinio laivyno kregždės
Šiuo metu Klaipėdą su Oslu jungiančios krovininės linijos linijos – ne vienintelis šių uostamiesčių sąlyčio taškas. Iš dalies tai, koks Lietuvos prekybinis laivynas šiandien, lėmė ankstyvoje vystymosi stadijoje į priekį jį truktelėjusi Norvegija.
Akcinė bendrovė „Maistas“, rimtai galvodama apie Lietuvos laivyno kūrimą, 1935 m. iš Norvegijos išsinuomojo, neilgai trukus – ir nupirko du garlaivius-šaldytuvus „Rimfrost“ ir „Barfrost“.
„Laivai šaldytuvai padėjo pralaužti Vokietijos, dėl Noimano ir Zaso bylos, vykdytą tranzito sabotažą. Vokietija trukdė tranzitą geležinkeliu, todėl Lietuva negalėjo įvykdyti jau pasirašytų sutarčių su kitomis šalimis. Reikėjo apeiti Vokietiją, o tą galima buvo padaryti turint prekybos laivyną. Aplenkdama Vokietiją laivais, Lietuva galėjo pristatyti prekes į Belgiją ar kitur Europoje, o toliau iš uosto – geležinkeliu į reikiamą vietą“, – 15min pasakoja dr. Sandra Grigaravičiūtė.
Visą straipsnį skaitykite 15min paruoštame multimedijos projekte.
