Tame aukštyje, kuriame skrido An-2, pagal technines charakteristikas radarai lėktuvo negalėjo matyti. Ir nėra tokių reikalavimų, – teigė A.Navickas.
„Ar vanduo užspaudė liukus, ar buvo laiko, ar iš viso buvo mano išeiti per plūstantį vandenį. Kol kas apie tai kalbėti sunku, bet suprantu, kad iš tokios konstrukcijos lėktuvo išsigelbėti tikrai yra sudėtinga“, – teigė J.Kairys.
Pats Graikijoje į jūrą sportiniu lėktuvu nukritęs ir išsigelbėjęs J.Kairys sako, kad šaltame Baltijos jūros vandenyje net ir turint plaustą galima išgyventi apie 6 valandas, todėl labai svarbus yra gelbėjimo operacijos operatyvumas, o jos Lietuva nesugebėjo užtikrinti.
„30 minučių yra riba, per kurią siunčiami atitinkami signalai. Gelbėjimo tarnybos gali priimti sprendimus ir tam laikui nepasibaigus“, – teigė lakūnas.
Tuo metu pareigūnai sako padarę viską, ką galėjo ir ko reikalauja instrukcijos. Pasienio apsaugos vadovai teisinasi, kad iš 5 turimų sraigtasparnių, tik vienas būtų galėjęs vykdyti paiešką virš jūros nelaimės vietoje. Kiti į jūra skristi gelbėjimui gali ne toliau nei 20 km.
Net ir to vienintelio sraigtasparnio paieškai nebuvo galima pasitelkti, nes jis šiuo metu neparuoštas skrydžiams, nes rengiamas rugpjūtį numatytai misijai Viduržemio jūroje.
„Tame aukštyje, kuriame skrido An-2, pagal technines charakteristikas radarai lėktuvo negalėjo matyti. Ir nėra tokių reikalavimų“, – teigė Karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas minėjo, kad komisijai teks vertinti, ar buvo mestos pakankamos pajėgos An-2 pilotų gelbėjimui.
Kitą savaitę parlamentarai ketina Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo centre aiškintis, kaip vyko An-2 gelbėjimo operacija.
