Dabar visi jie gali atsikvėpti ir skirti laiko poilsiui, o sekmadienį lietuvių lauks skrydis namo, į Vilnių.
J.Krylovaitei – vos 20 metų, tačiau ji jau gali pasigirti tuo, kad įveikė Lamanšo sąsiaurį. Išskirtiniame pokalbyje su 15min ji atskleidė daugiau detalių apie istorinį plaukimą.
Jis buvo skirtas kilniam tikslui – surinkti 30 tūkst. eurų, už kuriuos Klaipėdos universitetinei ligoninei būtų nupirktas anksčiau laiko gimusiems kūdikiams skirtas inovatyvus inkubatorius.
Plaukimas per Lamanšą
- Pirmieji perplaukę lietuviai
- Plaukimas truko apie 12 valandų ir 40 minučių
- Vandens temperatūra siekė 16–18 laipsnių
- Plaukiant netrūko psichologinių iššūkių
- Per Lamanšą plaukti su hidrokostiumais negalima
- Rinkti aukas kilniam tikslui kol kas sekasi sunkiai
– Visų pirma, sveikinu įveikus Lamanšą.
– Ačiū, ačiū labai.
– Kaip suprantu, esate pirmieji lietuviai, kurie tai padarė?
– Taip. Prieš mus keletą kartų tai yra bandęs padaryti Vidmantas Urbonas, bet jam nepavyko. Jis bandė plaukti vienas, o aš su Nikolajumi esame pirmieji, kurie išbandė komandinį plaukimą ir šįkart mums pasisekė – jis buvo sėkmingas.
– Kaip galvojat, kokia buvo sėkmės priežastis, tas raktas į sėkmę? Mačiau, kad iškart po plaukimo kilo audra ir plaukti turbūt būtų buvę neįmanoma.
– Sėkmė tikriausiai mus lydėjo, bet negaliu pasakyti, kur yra tas raktas. Tiesiog oro sąlygos šįkart leido mums pabaigti plaukimą. Daug kas nebaigė vien dėl to, kad prasidėjo audra – susisodino visus į laivą ir tiek. Mes esame tarp tų keturių komandų, kurios baigė distanciją.
– Tai jūs tuo pačiu metu plaukėt su dar kažkuo?
– Mes išplaukėme vėliausiai, prieš mus išplaukė visi kiti – kas plaukė vieni, kas plaukė komandomis.
– Kiek iš jūsų kiekvienas nuplaukė kilometrų?
– Žinokit, net neskaičiavau ir nežinau, nes neturėjau nei apyrankės, nei laikrodžio, bet aš pati plaukiau 4 kartus. Nino plaukė 5 kartus, Nikolajus irgi plaukė 4 kartus. Nebent valandomis galėčiau įvardinti.
– O valandomis, tai kiek?
– Jeigu brėžiant tiesia linija, tai būtų 34 km, o mums gavosi apie 50 km. Nuplaukėme maždaug per 12 valandų ir 40 minučių. Toks mūsų oficialus laikas.
– Tai čia pakankamai greitai.
– Jo, mes buvome nusistatę, kad nuplauksime per 15 valandų, bet pati nustebau, kad pavyko nuplaukti netgi greičiau nei planavome. Ir laikas geras kaip komandai, nes įprastai jas daro iš 4-6 žmonių, o mes turėjom estafetę iš 3 žmonių ir turėjome nuostabų laiką. Net nežinau – čia labai didelė sėkmė.
Tos srovės vienu momentu buvo labai palankios, nes netgi jaučiausi taip, lyg plaukčiau per Bosforo sąsiaurį, o ne per Lamanšą. Buvo tokių vietų.
– O koks jausmas buvo įšokus į vandenį, ar jis buvo labai šaltas?
– Laive naktį, paryčiais, kai reikėdavo plaukti, tai būdavo, kad išlipi iš apsiausto ir tiesiog drebi nuo vėjo, ir ta mintis, kad tuoj reikės šokti į vandenį, buvo sunki. O vanduo... Jeigu vanduo Lietuvoje dabar yra 22-23 laipsnių, jeigu neklystu, tai ten buvo apie 16-18 laipsnių šilumos. Tikrai gana šaltas.
Laive naktį, paryčiais, kai reikėdavo plaukti, tai būdavo, kad išlipi iš apsiausto ir tiesiog drebi nuo vėjo, ir ta mintis, kad tuoj reikės šokti į vandenį, buvo sunki
– O ar nebaisu buvo plaukti per atvirą jūrą?
– Kai šokau pirmą kartą, tai buvo baimė, nes tamsu ir nieko nematyti. Reikėjo ir prisijaukinti vandenį – darau tam tikrus pratimus, nes tai yra visiškai kitoks vanduo nei Baltijos jūroje ar Bosforo sąsiauryje. Ta pati pradžia buvo sunki psichologiškai, bet po kokių 5-7 minučių susitvarkiau su tuo ir tai tapo mano namais. Kažkokių didelių iššūkių nebuvo.
– Kokie tie pratimai?
– Gilus kvėpavimas, galvojimas apie mėgstamus dalykus, raminimasis, vandens jutimas, kaip pavyzdžiui, būna žmonių, kurie ateina mokytis plaukti ir bijo vandens, tai tam tikri jutiminiai pratimai būna.
Kitas dalykas – aš jaučiu kažkokį adrenaliną, tai pas mane viskas daroma kuo greičiau, kuo stipriau. Tai mintyse darau pratimus – čia yra toks psichologinis momentas.
– Kokie tie mėgstami dalykai, apie kuriuos galvojot plaukdama?
– Jie paprasti – ko norėčiau suvalgyti, kaip laimėti lažybas su treneriu dėl ledų, nes buvom susilažinę, kad miegosiu bent 20 minučių. Tai galvojau, kaip man reikės užmigti. Miegojau netgi du kartus, tai laimėjau netgi du pakelius ledų. Galvojau apie viską, kas man yra malonu – apie šeimą, maistą, atostogas, ką veiksiu grįžusi į Lietuvą ir panašiai.
– O kaip ruošėtės šitam plaukimui?
– Aš ruoštis pradėjau gana vėlai, Nikolajus jau nuo anksčiau ruošėsi, o aš prisijungiau tik balandžio mėnesį. Pirmą kartą plaukiau Žaliuosiuose ežeruose, kai vandens temperatūra buvo vos 11 laipsnių, tai buvo gana sunku. Turėjom ir pilateso treniruotes, gilinome plaukimo techniką, plaukėme intervalais.
– Kaip dabar jautiesi po to, ką teko patirti Lamanše?
– Šiuo metu truputėlį sukasi galva, nes turėjome 4–5 valandų grįžimą per visas audras. Bet šiaip, jaučiuosi laiminga.
– Kada planuojate su Nikolajumi grįžti į Lietuvą?
– Sekmadienį mes grįžtame į Vilnių.
– Beje, kodėl per Lamanšą negalima plaukti su hidrokostiumais?
– Pats pirmas per Lamanšą plaukęs žmogus plaukė be hidrokostiumo ir kitam plaukusiam žmogui pasiuntė žinutę, kad plauktų be jo. Atsirado taisyklė, kuri yra išlikusi.
– Tai nerašyta taisyklė?
– Ji yra užrašyta, tas tiesiog draudžiama. Yra dokumentas, kuriame parašyta. Absoliučiai visi plaukia tik su paprastu maudymosi kostiumu, absoliučiai visos pagalbinės priemonės yra draudžiamos – hidrokostiumas, ląstai ir t.t.
– Šiuo plaukimu rinkote pinigus labai kilniam tikslui, ar jau žinote, kiek pavyko surinkti?
– Žinokit, nedidelė suma kol kas. Berods vakar ar užvakar buvo apie 1,2 tūkst. eurų. Tai kol kas nėra didelė suma, nes reikia surinkti 30 tūkst. eurų.
– Ačiū už pokalbį.
