Langas į augančią gynybos rinką: į „Boxer“ gamintojų kvietimą atsiliepė 20 Lietuvos įmonių

Galimybė Lietuvos gamintojams

„Artec“ įkūrusios bendrovės „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ yra vienos iš gynybos pramonės milžinų, gaminančių viską nuo tankų iki priešlėktuvinės gynybos sistemų.

Vilniuje jos ieškojo partnerių, galinčių įsilieti į tarptautines gamybos grandines ir gaminti dalį pėstininkų kovos mašinoms „Boxer“ reikalingų detalių. Pagrindinius lūkesčius vokiečių gamintojai kelia Lietuvos metalo apdirbimo ir elektronikos įmonėms.

Ieškoti partnerių Vilniuje primygtinai reikalavo Krašto apsaugos ministerija – Lietuva iki šiol yra įsigijusi 88 „Vilko“ modifikacijos pėstininkų kovos mašinas, o šiuo metu deramasi dėl dar maždaug 120 boxerių įsigijimo.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilius Semeška

„Paklausa gynybos pramonei yra gerokai išaugusi dėl karo Ukrainoje. Be to, patys gamintojai ieško papildomų pajėgumų – todėl atsiveria durys mūsų, Lietuvos, gamintojams, galima įšokti į tas tiekimo grandines, vystytis kartu su didžiausiais gamintojais, galbūt turėti investicijas jų, perduotas žinias, technologinį transferą ir taip turėti didelę naudą“, – teigė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Vis dėlto Lietuvos gamintojai į galimybę sureagavo gana vangiai – kvietimų sulaukė apie 60 įmonių, tačiau atvyko tik apie 20.

„Aš manau, kad galėtų būti jų ir daugiau galbūt, bet turint omenyje, kad mes kalbame apie gynybos pramonę – tai yra ir reikalavimai pakankamai aukšti – ne kiekviena, ko gero, gali ir turi tapti tiekėja“, – sakė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė.

Iššūkių nebijo

Tiek ji, tiek viceministras sutinka – net ir viena, dvi ar trys partnerystės būtų didelė sėkmė Lietuvos pramonei. Įsilieję į „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ tiekimo grandines gamintojai galėtų ne tik tiekti dalis „Boxer“ pėstininkų kovos mašinoms, tačiau ir prisidėti prie visų kitų Vokietijos gynybos gigantų vystomų projektų.

Lietuvos kariuomenės nuotr./„Boxer“

Renginyje dalyvavusios Kaune veikiančios įmonės „SRS Servisas“ atstovai teigia tikintys, kad gali tapti vokiečių partneriais ir įžengti į gynybos pramonės rinką.

„Mūsų dabartiniai klientai yra tie, kurie perka pilnus gaminius arba atskiras komponentines detales. Vyksta derybos su tais pačiais „Boeing“ lėktuvų gamintojais, su „BLRT Group“ – laivų statytojais“, – 15min sakė bendrovės atstovas Andrius.

Iki šiol vienintelis su karine pramone susijęs kauniečių gaminys – neperšaunamos liemenės Ukrainos, tačiau jie neabejoja, kad gali tapti rinkos dalimi ir yra nusiteikę investuoti.

„Dėl to čia ir esame, ne šiaip atvažiavome pabūti. Turime ir šiaip veiklos“, – sakė į susitikimą taip pat atvykęs Tomas.

„Mes negaminame galutinio produkto – nei boeingo, nei laivo mes nepastatysime, bet kažkokius komponentus mes galime tiekti. Viskas yra labai realu, tik reikia žiūrėti jų reikalavimus – ar sertifikatų kokių reikės, ar įrangą atsinaujinti“, – pridūrė Andrius.

Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmu (AHK) vadovė su padėjėja

Anot jų, kiti gamintojai galbūt netiki savo galimybėmis, nenori persiorientuoti, o gal vykdo masinę gamybą ir nenori jos perorganizuoti.

„Gal ir informacijos buvo mažai. Tie, su kuriais mes dirbame, mūsų partneriai – iš jų čia realiai nieko nėra. Tų įmonių, kurios galėtų čia dalyvauti, „pavežti“ viską, nėra“, – sakė Tomas.

Reikia prisiimti riziką

„Aš manau, kad Lietuvos kompanijos šiek tiek galbūt ir prisibijo tų reikalavimų, kurie yra. Gali būti, kad pažiūrėjo atsainiai, gal nedrąsu“, – svarstė A.Gurinskienė.

Bendrai „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ per metus parduoda prekių už daugiau nei pusšešto milijardo eurų, tačiau jau turi ateities užsakymų dar keturis kartus didesnei sumai, todėl ir siekia į visame pasaulyje lūžinėjančias tiekimo grandines įtraukti kuo daugiau vietos gamintojų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

A.Gurinskienės teigimu, ateityje vokiečių gamintojai galėtų žvalgytis ne tik į elektroniką ar metalo apdirbimą Lietuvoje, tačiau ir lazerių ar informacines technologijas. Visgi lietuviškos įmonės ir pačios turi prisiimti rizikos.

„Tu turi turėti tam tikrus raštus, sertifikatus, tam, kad išvis taptum partneriu. Tai yra reikalaujama ir niekas tau ant lėkštutės neateis, negarantuoja kontrakto. Vadinasi, tu turi pats stengtis, investuoti ir matyti save toje tiekimo grandinėje“, – pabrėžė ji.

Vilniuje veikiančios įmonės „Esemda“ atstovas būtent tai ir sakė – elektronikos plokštes ir kitą įrangą gaminanti bendrovė jau turi sutartis su keliais gynybos pramonės gamintojais, todėl neabejoja, kad galėtų prisijungti ir šįkart.

„Šiai karinei pramonei gali būti reikalinga vidutinio dydžio gamyba, pakankamai sudėtinga, ir mes galime pasiūlyti, kaip tai daryti“, – 15min sakė bendrovės atstovas Justinas.

Anot jo, tokio dydžio projekto derinimas galėtų užtrukti nuo pusės iki dvejų metų, tačiau tai yra normalus terminas.

Organizatoriai tikėjosi daugiau susidomėjusių

Konsorciumo „Artec“ atstovas Sebastianas Kurbsas teigė, kad šis terminas priklauso tiek nuo vokiečių kompanijų greičio, tiek nuo lietuvių įmonių atsakymų.

Pagrindiniai įmonėms keliami reikalavimai yra atitiktis ISO 9001 ir ISO 14001 standartams. Taip pat tikimasi, kad jos bus finansiškai nepriklausomos.

„Dar vienas kriterijus yra tai, kad bendrovė būtų pajėgi investuoti, pagaminti produktus ir gauti apmokėjimą vėliau. Įprastai tokios investicijos nėra 50 ar 150 eurų (...) sakyčiau, kad tai šimtai tūkstančių eurų“, – sakė konsorciumo atstovas.

wikimedia.org nuotr./Vokietijos tankas

Anot jo, vėliau partnere tampanti kompanija turės pateikti visus reikiamus sertifikatus, po to ji turėtų sulaukti vokiečių atstovų vizito, kurio metu būtų tikrinama produkcijos kokybė, dar vėliau turėtų būti gaminami bandomieji produktai, kuriuos testuotų tiek užsakovai, tiek, galbūt, nepriklausomi ekspertai.

Tik po visų šių žingsnių galėtų būti vykdomas pirmasis nedidelės apimties užsakymas, kuris vėliau būtų didinamas.

S.Kurbsas pabrėžė tikintis, kad partnerėmis tapti gali visi ketvirtadienį Vilniuje susirinkę verslininkai, tačiau pripažino tikėjęsis jų daugiau.

„Deja, mes suplanavome renginį viduryje vasaros atostogų sezono, nes tiesiog nenorėjome švaistyti laiko. Esu šiek tiek nusivylęs, kad pasirodė tik 20 įmonių, tikėjausi daugiau“, – teigė jis.