„Situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, yra visiškai kitokia. Mes nuo pat pradžių pasirinkome savo galimybę ir tapome Lietuvos piliečiais, ir nuo to prasidėjo visa mūsų istorija. Savo teises mes bandome teisėtais būdais užtikrinti, turime problemų, be abejo, ir švietime, ir socialiniame gyvenime, bet pasakyti, kad mes skiriamės nuo visų kitų piliečių – Konstitucijos nuostatose niekur nepasakyta, kad mes turime būti skriaudžiami. Mūsų situacija tikrai kitokia, ir apibendrinti negalima“, – žurnalistams Seime antradienį sakė L.Dmitrijeva.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva suteikė pilietybę visiems be išimties tuo metu gyvenusiems Lietuvoje, todėl šalyje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, nėra rusų, kurie negalėjo gauti Lietuvos pilietybės. Latvijos ir Estijos rusai turi pereiti natūralizacijos procesą.
Manau, visos trys valstybės turėtų duoti atkirtį tokiam pranešimui. Rusakalbių teisės yra gerbiamos, saugomos, užtikrinamos, ir kitos šalies valdžiai tikrai jų ginti nereikia, ir mes neleisime kištis į mūsų suverenios valstybės reikalus.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kostantinas Dolgovas pirmadienį užtraukė seną giesmelę apie skriaudžiamus Latvijos ir Estijos rusus.
Klausiama, ar jos matymu Lietuvoje pažeidžiamos rusų teisės, Rusų sąjungos atstovė L.Dmitrijeva atsakė, kad skurdas neturi tautybės.
„Man atrodo, skurdas, nedarbas neturi tautybės, ir mes visi turime su tuo kovoti. Ir rusai išvažiuoja, ir lietuviai emigruoja, tai ir yra didelė problema, į kurią mes turime atkreipti dėmesį, tos problemos visiems yra vienodos“, – kalbėjo L.Dmitrijeva.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas sako, jog tokie pareiškimai kelia susirūpinimą ir reikalingas bendras visų trijų valstybių atsakas.
„Tas pasisakymas yra žmogaus, kuris dirba Rusijos URM ir atsakingas už žmogaus teises, demokratijos laisvių įgyvendinimą, ir tas jo pasisakymas nėra vien jo asmeninė nuomonė. Tas sakinys, kad mes nesustosime, nesitaikstysime, akivaizdu, kad galima ir grasinimo formą įžiūrėti šitame reikale. Aš manau, kad visada pradžioje būna žodis, o šie žodžiai kartojami ir kartojami, tai ne pirmas kartas, o po to tie žodžiai virsta veiksmais“, – žurnalistams Seime sakė A.Paulauskas.
Pasak NSGK vadovo, nors Lietuva atskirai ir neminima, vėliau pereinama prie Baltijos valstybių apibrėžties.
„Formaliai Lietuva neminima, minima Estija, Latvija, bet po to pereinama prie „Pabaltijo“, tai apima tris valstybes. Manau, turėtų būti kartu reakcija visų trijų valstybių, duoti atkirtį tokiam pareiškimui. Rusakalbių teisės yra gerbiamos, saugomos, užtikrinamos, ir kitos šalies valdžiai tikrai jų ginti nereikia, ir mes neleisime kištis į mūsų suverenios valstybės reikalus“, – pabrėžė NSGK vadovas.
