Nuteistieji prisijungė klausyti paskelbimo nuotoliu. „Svoris nei auga, nei krenta. Jau stabilizavausi. Bet pamečiau 26-27 kilogramus“, – turėdamas kelias minutes iki posėdžio, visiems viešai pranešė E.Masiulis.
Netrukus į salę įžengė 7 teisėjai, tad įsivyravo rimtis.
Sisteminė korupcija
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, politinė korupcija apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos atstovaujamai partijai arba kitokiai politinei, privačiai organizacijai.
Byloje konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
„Paprastai, darant tokias nusikalstamas veikas, yra kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant nuslėpti pinigų ar kitokios plačiąją prasme naudos judėjimą, ir paslėpti bei suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties. Todėl tokiais atvejais yra svarbu nustatyti, kas yra faktinis lėšų gavėjas“, – pažymėjo LAT kolegija.
Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė UAB koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ (koncernas) vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.
Nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
Koncernas, per vieną iš vadovų – R.Kurlianskį – palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
Naudojamos konspiracinės schemos
Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo.
Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad nuteistieji V.Gapšys, E.Masiulis, Š.Gustainis, G.Steponavičius veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, grindžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principais.
Šiek tiek pasikeitė bausmės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko verslininką Raimondą Kurlianskį, buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį, parlamentarą Vytautą Gapšį ir kitus „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje kaltintus asmenis nuteistais, tačiau perkvalifikavo dalies jų nusikaltimus ir skyrė švelnesnes bausmes.
Pavyzdžiui, R.Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė buvo sutrumpinta pusmečiu nuo šešerių iki pusšeštų metų, jam skirta bauda sumažinta nuo beveik 19 iki beveik 17 tūkst. eurų.
V.Gapšiui galop skirta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė vietoje puspenktų metų įkalinimo.
Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui maždaug 19 tūkst. eurų bauda buvo pakeista į siekiančią maždaug 15 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdžio ir „MG Grupei“ skirtos baudos taip pat buvo nežymiai pakeistos, į atitinkamai beveik 375 tūkst. eurų ir 1,11 mln. eurų.
E.Masiulio atžvilgiu sprendimas liko nepakeistas.
Nuosprendžiai taip pat nepakeisti ir buvusiam liberalui Gintarui Steponavičiui bei Darbo partijai.
Apeliacinis teismas pernai lapkritį E.Masiuliui pernai skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo, Gintarui Steponavičiui – daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – daugiau nei 301 tūkst. eurų baudą.
Pinigų neatgaus
Taip pat liko nepakeista apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria kartu R.Kurlianskiui penkeriems metams buvo atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose Visuomenės informavimo įstatyme nurodytose visuomenės informavimo priemonėse, E.Masiuliui, V.Gapšiui, Š.Gustainiui penkeriems metams, o G. Steponavičiui – ketveriems metams atimta teisė būti išrinktiems ar paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, iš E.Masiulio iš viso konfiskuota 241 490 Eur, iš V.Gapšio išieškota 8000 Eur valstybės naudai, iš Š.Gustainio – 4350 Eur.
Skundai dėl šališkumo – nepagrįsti
Teisėjas Artūras Ridikas detalizavo, kad nuteistieji ir jų advokatai kėlė klausimus dėl daugybės aplinkybių bei aspektų, savo ruožtu LAT nagrinėjo bylą tik teisės taikymo aspektu.
Vienas iš tipinių skundų argumentų: kad anksčiau bylą nagrinėję teisėjai buvo šališki, tuo pačiu šališkumas esą buvo būdingas ir visam teismui.
„Konstatuota, kad tokie argumentai – visiškai nepagrįsti“, – motyvavo A.Ridikas.
Kita kritikos dėl šališkumo dozė buvo skirta tuomečio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo viešiems pasisakymams, esą jie galėjo lemti ir teisėjų išankstinį nusistatymą teisiamųjų atžvilgiu.
Anot LAT, teisėjai yra savo srities profesionalai, todėl vieši asmenų komentarai jų darbui ar sprendimams jokio poveikio neturėjo.
Anot teismo, buvo keliamas ir prokuroro Justo Lauciaus šališkumo klausimas, buvo teigiama, kad jis yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. „Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir kaltinimų palaikymas teisme negali būti laikomas pagrindu pripažinti prokurorą šališku, jei nėra kitokių tai pagrindžiančių duomenų“, – pažymėjo teisėjas A.Ridikas.
Nuteistieji ir jų gynėjai skundėsi ir dėl žvalgybos duomenų naudojimo byloje, jų pripažinimo tinkamais įrodymais. Savo ruožtu išplėstinė LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinimus grindžiant ir kriminalinės žvalgybos būdu gautais duomenimis, Baudžiamojo proceso kodekso principų pažeidimų nenustatyta.
Visi E.Masiulio argumentai paneigti
E.Masiulio ir jo gynėjo skunduose buvo teigiama, kad E.Masiulis nuteistas nepagrįstai, kaltinimai jam buvo pagrįsti prielaidomis, priminė teisėjas.
Nuteistasis nesutiko, kad turtas (grynieji pinigai), kuris rastas kratų metu, negalėjo būti įgytas jo ir jo šeimos narių teisėtais būdais. Anot nuteistojo, šios aplinkybės prokurorai neįrodė.
Vis dėl LAT pozicija priešinga, Aukščiausias Teismas patvirtino tai, ką jau yra nustatęs Apeliacinis teismas: „Išvados dėl Masiulio kaltės yra pagrįstos ne prielaidomis, o byloje surinktais įrodymais“.
Š.Gustainis skundė teismo sprendimą, nes esą Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, jis darė teisėtus veiksmus.
Tačiau teismas konstatavo, kad jis, darydamas teisėtus veiksmus, veikė R.Kurlianskio prašymu ir jo interesais.
„Kurlianskis papirko Gustainį, kad šis veiktų teisėtai. Gustainis tai padarė ne savo valia, o įtakojamas Kurlianskio. Taip, jis padarė tai už atlygį, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – apie kyšio davimo, ėmimo ir dėl to kylančios atsakomybės kvalifikavimo niuansus toliau aiškino teisėjas A.Ridikas.
Teisėjas kartojo, kad tuometis Seimo narys Š.Gustainis tokio atlygio gauti negalėjo, kyšį gaudamas parlamentaras rūpinosi įstatymų pataisomis verslo asmenų interesais, todėl dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės neturėtų kilti jokių abejonių.
LAT požiūriu, kiekvienos politinės partijos vadovai paprastai yra įtakingiausi asmenys, tai jiems suteikia didžiausias galimybes daryti įtaką valstybės valdymo sprendimams. LAT pažymi, kad visi šioje byloje nuteisti politikai faktiškai atitinka šį apibūdinimą: E.Masiulis, V.Gapšys, Š.Gustainis ir S.Steponavičius savo politinėse organizacijose buvo įtakingi veikėjai.
„MG Baltic“ kaltė nustatyta pagrįstai
Juridinio asmens – „MG Baltic“, kaltė taip pat buvo nustatyta pagrįstai, patvirtino Aukščiausiasis Teismas.
LAT pažymi, kad teismo nuosprendyje yra aptarta išsamiai ir smulkiai, kodėl „MG Baltic“ buvo suinteresuotas tam tikrais valdžios sprendimais, o R.Kurlianskis veikė kaip įmonių grupės vadovas.
„Juridinio asmens interesai gali būti įvairūs. Jie gali būti realizuojami tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Apeliacinis teismas yra labai smulkiai išdėstęs aplinkybes, kaip per kitas įmones turėjo būti realizuoti koncerno interesai“, – teigė LAT teisėjų kolegos pranešėjas.
Palikti laisvėje nebuvo įmanoma
LAT pasisakė ir apie nepanaudotą galimybę atidėti nuteistiesiems bausmės vykdymą. Kitaip tariant, skundo dalį, kad bausmės jiems nebuvo lygtinės.
Aukščiausiasis Teismas motyvavo, kad nuosprendžiu nuteistiesiems skirtos griežtos, ilgesnės nei ketverių metų realaus laisvės atėmimo bausmės, todėl įstatymas net nenumato galimybės spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.
Prokuroras: teisingumas įvykdytas
„Teisingumas šioje byloje yra įvykdytas. Sprendimas yra geras“, – po LAT nuosprendžio pasidžiaugė daug metų šiai bylai skyręs prokuroras J.Laucius.
Komentuodamas kiek sumažintas kai kurias bausmes, J.Laucius sakė taip: „Teisė – tai ne fizika. Vertinimas gali skirtis. Bausmės kažkiek buvo sumažintos, bet ne dramatiškai.“
Advokatai: gali būti skundų EŽTT
Tuo metu byloje dirbę gynybos advokatai apie galutinį LAT verdiktą pasisakė kritiškai.
Kaltinamuosius gynę teisininkai replikavo, kad Aukščiausiasis Teismas išplėtė nusikaltimų įrodinėjimo standartus, vienas advokatų prasitarė, kad ateityje dar galima laukti bylos tęsinių Europos Žmogaus Teisių Teisme.
„Gynybos lūkesčiai buvo, kad tikėjomės gauti atsakymus į kasaciniuose skunduose iškeltus klausimus. Ar gali būti situacija, kai asmuo 10 metų slapta sekamas vien tik tam, kad Valstybės saugumo departamentas surašytų pažymą ir pateiktų ją Seimui? Ar toleruotina situacija, kai pagal vieną kriminalinės žvalgybos tyrimą nesurenkama jokios informacijos, bet pradedamas kitas žvalgybos tyrimas? Ir naudojami toliau abiejų žvalgybų duomenys, įrodinėjant toliau kažkokius asmens kaltės klausimus“, – komentavo advokatas Simonas Slapšinskas.
Kodėl teismų sprendimai buvo skirtingi?
Septynių LAT teisėjų kolegijai pirmininkavusi Gabrielė Juodkaitė-Granskienė per trumpą žurnalistams surengtą spaudos konferenciją teigė visų pirma norinti paaiškinti, kodėl skirtingų teismų sprendimai šioje rezonansinėje byloje buvo prieštaringi, proceso eigoje keitėsi ir kaltinimai, ir jų vertinimas.
Kolegijos pirmininkė ragino suprasti, kad byla prasidėjo ne pirmosios instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo fazėje. Bylos aplinkybės painios, joje figūruojantys asmenys tarpusavyje susiję įvairiais sudėtingais ryšiais, todėl galbūt Vilniaus apygardos teisme nepavyko atskleisti viso bendro vaizdo, o bet kokias likusias abejones teisėjams privalu vertinti kaltinamųjų naudai.
Iš viso LAT buvo gavęs 12 kasacinių skundų, primena BNS.
Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs, Apeliacinis teismas – pripažinęs kaltais.
Buvo apskundę visi nuteistieji
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai yra apskundę visi nuteistieji – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, parlamentaras Vytautas Gapšys, buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, vienas buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, „MG grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
-
„MG Baltic“ byla – aukštyn kojom: apeliacinis teismas R.Kurlianskį, E.Masiulį ir V.Gapšį nuteisė kalėti ir paaiškino sprendimo priežastis
-
Prokuroras J.Laucius: R.Kurlianskis, E.Masiulis ir V.Gapšys yra nusikaltėliai, ištaisytos bjaurios teismo klaidos
-
LAT išėjo rašyti nutarties „MG Baltic“ byloje, sprendimo laukiama spalį
Kasaciniais skundais nuteistieji siekia panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.
Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra prašo atmesti visus kasacinius skundus ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be pakeitimų.
Anot prokuroro Justo Lauciaus, įsiteisėjusį nuosprendį priėmęs Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį, pažymi BNS.
Bylai vadovaujantis prokuroras J.Laucius nuteistųjų skundus vadina nepagrįstais, taip pat pabrėžia, kad nė vieno iš jų teisės nebuvo pažeistos.
Suprasti akimirksniu
- Apeliacinis teismas E.Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V.Gapšį – puspenktų, R.Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmes atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose.
- Iš E.Masiulio konfiskuota ir daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.
R.Kurlianskis ir koncernas buvo nuteisti dėl kyšių davimo politikams ir partijoms mainais tikintis palankių jų veiksmų priimant sprendimus Seime ir kitose valdžios institucijose.
Byloje taip pat nuteistiems buvusiems liberalams Š. Gustainiui bei G. Steponavičiui teismas skyrė 19 tūkst. ir 15 tūkst. eurų baudas.
Kalta pripažintai MG grupei skirta daugiau nei 1,1 mln. eurų bauda, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui atitinkamai skirtos 301 tūkst. eurų ir 377 tūkst. eurų baudos.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto, paskelbimo dieną, tačiau tai nuteistiesiems neužkirto kelio kreiptis į pačią aukščiausią teisminę instanciją.
Dirbo 7 teisėjai, sprendimą rašė nuo birželio
Galutinis ir neskundžiamas sprendimas šioje byloje turėjo būti paskelbtas praėjusią savaitę, tačiau dėl 7 LAT teisėjų kolegijos vieno nario ligos jis atidėtas.
Byla Aukščiausiajame Teisme baigta nagrinėti dar birželio pradžioje, nuo tada išplėstinė kolegija svarstė medžiagą ir rašė galutinį verdiktą.
Popietę pranešimą žiniasklaidai paviešino ir LAT spaudos tarnyba.
Su koncernu „MG Baltic“ susijusioje politinės korupcijos byloje pirmosios instancijos teisme Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, juridiniams asmenims – UAB „MG grupė“, politinei partijai Liberalų sąjūdžiui ir politinei partijai Darbo partijai – buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes teismo buvo nustatyta, kad nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis – minėti asmenys pripažinti kaltais dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, t. y. kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimo (BK 227 straipsnis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), bei dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, kuria išnagrinėta 12 kasacinių skundų, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pripažintas pagrįstu, pažymima LAT pranešime.
