Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas, Kauno apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų koordinatorė Erika Leonaitė, Kauno apygardos teismo psichologė Kristina Savickaitė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Viena iš naujausių prekybos žmonėmis formų, teisėjo teigimu, tai – merginų verbavimas dirbti interneto svetainių modeliais.
Konferenciją trumpa sveikinimo kalba pradėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Jis pabrėžė bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų svarbą kovojant su prekyba žmonėmis. Be to, prekybos žmonėmis kontekste ne mažiau svarbūs yra psichologiniai ir socialiniai kontekstai.
Nauja merginų verbavimo forma
Naujas tendencijas prekybos žmonėmis lauke ir iššūkius, su kuriais susiduria teisėsaugos darbuotojai, pristatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A.Gutauskas. Ekspertas pastebėjo, kad per pastaruosius penkerius metus labai pasikeitė visuomenės ir teisėsaugos požiūris į nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis. Jis pabrėžė išaugusią Lietuvos teisinės sistemos darbuotojų kompetenciją: „Prieš penkerius metus mes važiuodavome mokytis į kitas šalis, o šiandien patys esame kviečiami dalytis savo patirtimi.“
Viena iš naujausių prekybos žmonėmis formų, teisėjo teigimu, tai – merginų verbavimas dirbti interneto svetainių „modeliais“. Už gražių reklaminių pasiūlymų slepiasi ne kas kita, o internetinės pornografijos svetainės, į kurių veiklą, dažniausiai apgaulės ar manipuliavimo būdu, įtraukiamos merginos.
Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios prekybos žmonėmis formos – išnaudojimas darbui (taip pat ir vergiškomis sąlygomis), seksualinis išnaudojimas, vertimas elgetauti ar vogti, fiktyvios santuokos, vaikų pornografija.
Prekybos žmonėmis aukas vienija vienas dalykas, tai – lengvai pažeidžiami ir patiklūs asmenys, kurie apgaulės būdu, o rečiau – panaudojus smurtą, yra įtraukiami į neteisėtą veiklą.
Ilgametę patirtį turintis teisėjas sako, kad nagrinėjant bylas, susijusias su prekyba žmonėmis, teisėsauga susiduria su itin kruopščiai suplanuota gynyba.
„Neretai kaltinamuosius gina puikūs, gerai apmokami advokatai“, – patirtimi dalijosi teisėjas
Pranešėjo teigimu, tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus, reikėtų atlikti ir finansinius tyrimus, tokiu būdu būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Neretai tyrimai užtrunka ilgai, nes reikia bendradarbiauti su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis.
Tyrimą pradeda ir be pareiškimo
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras D.Valkavičius pateikė prekybos žmonėmis apžvalgą. Jis pritarė anksčiau išsakytai minčiai, kad tokiose bylose labai svarbu atlikti ir finansinius tyrimus. Taip pat jis teigia, kad tiriant prekybos žmonėmis atvejus, ne mažiau svarbus yra informacijos gavimas. Todėl kiekvienas, susidūręs ar pastebėjęs prekybos žmonėmis apraiškų, turėtų informuoti teisėsaugos pareigūnus. D.Valkavičiaus paneigė mitą, kad tyrimą galima pradėti tik tada, kai parašytas pareiškimas.
„2017 metais rinkome duomenis apie galimai fiktyvias santuokas su asmenimis iš užsienio šalių. Surinktą medžiagą perdavėme migracijos departamentui, kuris, fiktyvių santuokų sudarytojams panaikino leidimus gyventi Lietuvoje“, – bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis pavyzdžiu dalijosi jis.
Be kita ko, prokuroras pastebi, kad pareigūnams, kurie pirmieji susiduria su prekybos žmonėmis aukomis, neretai pritrūksta įgūdžių, jie ne visada tinkamai įvertina situaciją.
„Turime veikti visi, ne tik teisėsauga, bet visa bendruomenė. Tik bendromis pastangomis galime kovoti su šiuo reiškiniu. Problema yra milžiniška, o baigtos bylos yra tik aguonos grūdas šiame kambaryje“, – pranešimą užbaigė prokuroras.
Aukos teisme ima ginti skriaudėjus
Problema yra milžiniška, o baigtos bylos yra tik aguonos grūdas šiame kambaryje.
Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik teisėsaugos, tačiau ir Žmogaus teisių srities specialistai. Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų koordinatorė E.Leonaitė pranešimą skyrė pareigūnų bendravimo su nukentėjusiais asmenimis klausimams aptarti. Ji pristatė Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą praktinį vadovą, kurio tikslas – padėti geriau suprasti aukų elgesį, suvokti jų poreikius.
Mintimis, kaip padėti aukai, dalijosi Kauno apygardos teismo psichologė K.Savickaitė. Ji atkreipė dėmesį į psichologinės traumos, kurią patiria prekybos žmonėmis aukos, specifiką. Jos teigimu, kiekvienas žmogus į pavojų reaguoja skirtingai. Vieni puola gintis, o kiti, išsigandę, neatranda jėgų pasipriešinti. Dėl to vėliau patiria aplinkos spaudimą, jaučia didelę kaltę.
Pastebima, kad prievartos aukos neretai stoja į skriaudėjų pusę, teismų procesuose ima juos teisinti, ginti. Aplinkinių abejonės ir kaltinimai dar pagilina sunkius emocinius išgyvenimus, todėl ypatingai svarbus yra požiūris į nukentėjusį asmenį ir pastangos, siekiant jį suprasti. Psichologė pasidalijo žiniomis, kurios gali padėti ne tik teisėsaugos darbuotojams, bet ir aukos aplinkos žmonėms.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė K.Mišinienė kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria bandantys padėti nuo prekybos žmonėmis aukoms. Ji paprieštaravo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro D.Valkavičiaus išsakytai minčiai, jog norint pradėti tyrimą, rašytinis asmens pareiškimas nėra reikalingas. Ilgus metus šioje srityje dirbanti moteris teigia, kad praktikoje ši nuostata nėra veiksminga. Jos teigimu, visais atvejais, su kuriais teko susidurti, pareiškimas buvo reikalingas.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras 2017 metais suteikė pagalbą 383 asmenims. Ji pastebi, kad net 90 proc. aukų nėra motyvuoti pagalbai, o tai dar labiau apsunkina situaciją. Išdrįsę jos ieškoti susiduria su teisėsaugos abejingumu ir ydinga sistema.
Ji papasakojo neseniai Panevėžio mieste įvykusią istoriją, kuomet per neapdairumą viena advokatė atstovavo ir kaltinamam, ir ginamam asmeniui. Nors klaida buvo ištaisyta, tačiau tokie įvykiai mažina pasitikėjimą teisėsauga.
Dar vienas naujas iššūkis yra vis augantis nelegalių migrantų skaičius. Centro vadovė pateikė vieną iš garsiausių pavyzdžių – į Lietuvą iš Nepalo atvykusių ir vergiškomis sąlygomis priverstų dirbti ir gyventi asmenų istoriją.
„Prekeiviai žmonėmis yra šešėlių žmonės, jie vengia viešumos, tačiau darbdaviai, išnaudojantys žmones, visomis išgalėmis stengiasi įrodyti esą teisūs. Tai visai nauja forma“, – patikino ji.
Asmenys, susidūrę ar pastebėję prekybos žmonėmis atvejį, gali skambinti visą parą veikiančiu SOS pagalbos numeriu +370-679-61617, kuris skirtas konsultuoti patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimą, smurtą ar apgavystės atvejus. Pranešti taip galima Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112.
