LAT trečiadienį pranešė, kad pripažinęs neteisėtais savivaldybės veiksmus vertinant tiekėjų pasiūlymus, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, tačiau dėl viešojo intereso apsaugos nepanaikino neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties, todėl savivaldybei skirta 500 tūkst. eurų bauda.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismui kelių tiesimo bendrovė „Panevėžio keliai“ skundė savivaldybės sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir konkurso laimėtojomis paskelbti bendroves „Fedga“ ir „Tilsta“.
LAT nustatė, kad tiekėjų grupės dalis savivaldybei pateiktų kvalifikacijos duomenų yra melagingi, dėl to jos pasiūlymas turėjo būti atmestas ir jai negalėjo būti leidžiama kelis kartus tikslinti pajėgumo įrodymų.
Konkurse tiekėjai galėjo pasiūlyti papildomą sankryžos garantijos terminą metais, taip pat turėjo pasiūlyti bent vieną specialistą – ypatingo statinio statybos vadovą, turintį ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį. „Panevėžio keliai“ skundė tokio vertinimo teisėtumą, atsižvelgiant į tai, kad įmonė savo pasiūlyme netinkamai nurodė papildomos garantijos terminą, o savivaldybė neleido jo patikslinti.
LAT pabrėžia, jog neaiškios formuluotės taisymas nebūtų pažeidęs skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, o „Panevėžio keliams“ nebūtų suteikęs nepagrįsto pranašumo kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Vilniaus savivaldybės sprendimą atmesti „Panevėžio kelių“ pasiūlymą buvo pripažinę teisėtu.
Be to, „Panevėžio keliai“ teigė, jog konkurso laimėtojų pateikta informacija apie savo pajėgumą yra melaginga, neatitinka tikrovės, todėl jų pasiūlymas turėjo būti atmestas. Savivaldybė, „Fegda“ ir teismai laikėsi priešingos pozicijos.
Byloje nustatyta, kad, tiekėjų grupė savo pajėgumą grindė „Fegdos“ statybos vadovo patirtimi trijuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursuose, nors vėliau paaiškėjo, kad šis statybos vadovas galbūt buvo tik atsarginis, o pagrindiniai vadovai savo pareigų negalėjo vykdyti tik trumpą laiką.
LAT teigimu, savivaldybė reikalavo įrodyti vykdytą veiklą, o ne pateikti duomenis apie statybos vadovo teisinį statusą. Anot teismo, nėra svarbu, ar „Fegda“ darbuotojas buvo teisėtai paskirtas pradiniu ar pakaitiniu statybos vadovu, tačiau svarbu, kiek jis juose vykdė veiklą kaip statybos vadovas.
„Tokio pobūdžio situacijos, (...) kai tiekėjas (ar jo darbuotojas) profesinį pajėgumą įrodinėja duomenimis apie teisiškai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kurie faktiškai nebuvo įgyvendinti, nepriklausomai nuo priežasčių, laikytinos melagingos informacijos pateikimu“, – teigiama LAT pranešime.
LAT nustatė, kad tiekėjų grupės dalis savivaldybei pateiktų kvalifikacijos duomenų yra melagingi, dėl to jos pasiūlymas turėjo būti atmestas ir jai negalėjo būti leidžiama kelis kartus tikslinti pajėgumo įrodymų.
„Nors apeliacinės instancijos teismas tiekėjų grupės atsakovei papildomai pateiktus kvalifikacijos duomenis vertino kaip pakankamus, tačiau byloje dėl jų apskritai nereikėjo spręsti iš esmės, kadangi dalis pirminių duomenų apie „Fegdos“ specialisto patirtį laikytini melaginga informacija“, – teigiama LAT pranešime.
LAT taip pat nurodė, kad net jei duomenų ir negalima būtų vertinti kaip melagingų, savivaldybės leidimas tiekėjų grupei tikslinti kvalifikacijos duomenis tol, kol jie būtų atitinkami konkurso reikalavimams, pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
2019 metų rugpjūčio pabaigoje Vilniaus savivaldybė pranešė ketinanti pasirašyti 31 mln. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Fegda“ ir „Tilsta“, laimėjusiomis Liepkalnio, sankryžos rekonstrukcijos konkursą. Rugsėjo pabaigoje teismas atmetė pirmąjį „Panevėžio kelių“ prašymą stabdyti pirkimo procedūras, o sutartį su rangovėmis savivaldybė pasirašė lapkričio pradžioje.
Kovą Lietuvos apeliacinis teismas atmetė dar vieną įmonės skundą ir nutarė, jog ji nebegali grįžti į konkursą.
„Panevėžio keliai“ reikalaus atlyginti žalą
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris advokatas Valentas Mitrauskas, kartu su komanda atstovaujantis „Panevėžio kelių“ interesus, nurodė, kad tokio rezultato buvo tikimasi ir atkakliai dėl jo kovojama nuo pat ginčo pradžios: „Aktyviai įrodinėjome ir remdamiesi patirtimi buvome įsitikinę, kad bendrovės „Fegda“ bei „Tilsta“ teikė melagingą informaciją ir turėjo būti pašalintos iš konkurso, o „Panevėžio keliai“ turėjo būti pripažinti konkurso laimėtojais, bet ne iš jo pašalinti“.
Advokato V.Mitrausko teigimu, nepaisant turėtų įsitikinimų, tenka pripažinti ir tai, kad teisiniu požiūriu ginčas išties buvo sudėtingas. Tą rodo ir panaikinti pirmosios bei antrosios instancijos teismų sprendimai. O galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas neabejotinai yra teisingas ir visapusiškai pagrįstas. Pasiektas rezultatas yra svarbus ne tik ginčo šalims, bet bus reikšmingas ir teismų praktikoje.
Be to, advokato V. Mitrausko teigimu, šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu teisiniai procesai dėl konkurso nesibaigs. „Šiuo metu detaliai analizuojame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvus ir ruošiamės teisminiam procesui dėl neteisėtais veiksmais „Panevėžio keliams“ padarytos žalos atlyginimo. Bendrovė „Panevėžio keliai“, pateikusi neabejotinai naudingiausią pasiūlymą, turėjo būti pripažinta konkurso laimėtoja ir su ja turėjo būti sudaryta rangos sutartis. Kreipdamiesi į teismą mes ginčijome tik priimtų sprendimų teisėtumą, nekeldami nei žalos atlyginimo, nei sutarties sudarymo klausimo, nes ginčo pradžioje dar nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei galimybės vykdyti darbus. Šiuo metu matydami, kad rekonstrukcijos darbai jau yra įpusėję, objektyviai turime tik vieną pasirinkimą – reikalauti patirtos žalos atlyginimo“, – komentavo V.Mitrauskas.
