Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinio kyšininkavimo ir papirkimo Lietuvos energetikos sektoriuje 2004-2009 m.
Kruopščiai išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuota, kad, atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nebuvo gauta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei dėl galimo kyšininkavimo pagrįsti bei pareikšti įtarimus kitiems asmenims, pripažįstama pirmadienį GP atstovų paviešintame pranešime.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo ir papirkimo pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. ir 227 str. 3 d. Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas 2015 m., gavus duomenų iš Didžiosios Britanijos pareigūnų.
Prokuroras konstatuoja, kad buvo gauti tam tikri duomenys dėl galimo kyšininkavimo bei papirkimo, tačiau jų nepakanka įtariamojo ar kitų galimų įtariamųjų kaltei pagrįsti.
Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, ar 2004-2009 metais tuometinėms valstybės valdomoms bendrovėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“ vykdant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, iš „Alstom“ grupės įmonių atstovų galėjo būti perduoti ir priimti itin didelės vertės kyšiai.
Viešųjų pirkimų konkursai buvo susiję su Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-ojo bloko statyba bei Kauno hidroelektrinės modernizavimu. Kyšiai tuometiniams aukštiems pareigūnams bei politikams galėjo būti duodami „Alstom“ grupės įmonėms siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti vienam asmeniui, keletas asmenų buvo apklausti specialiaisiais liudytojais.
Suprasti akimirksniu
- Tyrimo duomenimis, tuomečiai ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, viceministras Anicetas Ignotas, „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose ilgametis vadovas Pranas Noreika ir dar keturi aukšto rango energetikai iš kompanijos „Alstom“ galėjo gauti beveik penkių milijonų eurų kyšių už tai, kad kompanija laimėtų elektrinės atnaujinimo konkursus.
- Lietuvoje įtarimai „Alstom“ kyšininkavimo byloje 2018 m. buvo pareikšti tik buvusiam „Lietuvos energijos“ vadovui R.Juozaičiui.
- Buvęs „Latvenergo“ viceprezidentas Aigarsas Melko ir konsultantas Andrejus Livanovičius nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, 2019-ųjų balandį yra rašiusi Latvijos naujienų agentūra LETA.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad visos nusikalstamos veikos buvo galbūt padarytos iki 2009 pradžios, todėl konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl visų tiriamų veikų yra suėjęs, išskyrus epizodą dėl galimo tuometinio ūkio ministro papirkimo.
-
Kur įklimpo Rymantas Juozaitis: korupcijos schema, įvertinta 770 mln. dolerių
-
Europarlamentaras V.Uspaskichas apklaustas kaip specialusis liudytojas „Alstom“ byloje
-
Trys „Alstom“ darbuotojai nuteisti už kyšininkavimą Lietuvoje
-
Tyrimas: britai įvardijo galimus kyšių gavėjus Lietuvoje – mirga politikų ir energetikų pavardės
-
Britų kyšių ėmėjais įvardintus veikėjus Lietuvoje greičiausiai išgelbės senatis
-
„Alstom“ kyšių byla už grotų patupdė ir „Latvenergo“ vadovus, o Lietuvoje – tyla
Prokuroras nurodė, kad, bendradarbiaujant su Lietuvos pareigūnais, 2018 m. yra baigtas teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje, kuriame trys buvę „Alstom“ ir jos padalinio Švedijoje darbuotojai bei juridinis asmuo „Alstom Power Limited“ teismo nuosprendžiais nuteisti už korupcines veikas, susijusias su vienos įmonės panaudojimu fiktyviems sandoriams sudaryti ir piniginių lėšų, skirtų galimam papirkimui, sumoms išgryninti.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, todėl šiame ikiteisminiame tyrime šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Jungtinės Karalystės teismų sprendimuose pažymėta, kad konkrečių asmenų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų), kuriems buvo perduoti pinigai, nustatyti nepavyko.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo dalyje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas užsienio valstybėje, buvo gauti tam tikri duomenys dėl galimo nusikalstamų veikų (kyšininkavimo bei papirkimo) padarymo, tačiau jų nepakanka įtariamojo ar kitų galimų įtariamųjų kaltei pagrįsti.
Vadovaujantis bendruoju baudžiamojo proceso teisės principu, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, vertinamos įtariamojo ar kitų galimų įtariamųjų naudai. Nutarime pažymima, kad tyrimo metu nėra surinkta pakankamai duomenų, kad buvo padaryta pati nusikalstama veika, todėl sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.
