Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 12 15

Latvija ir Estija parlamentarams viešbučio neduoda – ar vertėtų sekti jų pavyzdžiu?

Praėjusią savaitę Seimo narė Aušrinė Armonaitė registravo Seimo statuto pataisą siūlydama atsisakyti Seimo viešbučio, o parlamentarams mokėti kompensacijas nuomai. Anot politikės, taip daroma daugelyje Europos šalių. 15min pasidomėjo, kaip rūpinamasi ne sostinėje gyvenančių parlamentarų apgyvendinimu kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje.
Planuojama pakeisti Seimo viešbučio langus
Seimo viešbutis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Latvija padengia ir būstą, ir degalus

Latvijos parlamentas – Saeima – nesuteikia apgyvendinimo savo nariams, tai yra jų pačių atsakomybė. Tai 15min pranešė Saeimos spaudos tarnyba. Tačiau kaimyninėje šalyje veikia tokia sistema: kuo toliau nuo Rygos gyvena parlamentaras – tuo didesnė suma skiriama per mėnesį degalams ar apgyvendinimo išlaidoms kompensuoti.

Suma didėja nuo 27 iki 37 eurų kas 30 kilometrų. Žemiau esančiame infografike nurodomos tikslios sumos mėnesiui, priklausomai nuo atstumo.

„Saeima kompensuoja tik faktines išlaidas. Kad gautų kompensaciją, parlamentaras turi pateikti atitinkamus dokumentus, pavyzdžiui, būsto nuomos sutartį ar kvitus iš degalinių“, – komentavo Latvijos parlamento spaudos tarnyba. Pabrėžiama, kad nuomos dokumentai turi būti užregistruoti Valstybinėje mokesčių tarnyboje.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei Saeimos narys gyvena Rygoje ar 40 kilometrų spinduliu nuo Latvijos sostinės – jam priklauso tik kompensacijos transportui. Suma taip pat priklauso nuo atstumo: gyvenantis Rygoje ar 19 km iki jos gali tikėtis 139 eurų, o gyvenantis 20-39 km ribose – 241 euro degalams.

Latvijos parlamento tinklalapyje viešai skelbiami dokumentai, kuriuose nurodyta, kiek kompensacijos priklauso vienam ar kitam iš 100 Saeimos narių bei kiek eurų iš tos sumos išleista per mėnesį.

Rugpjūtį, rugsėjį ir spalį 34-iems parlamentarams kompensacijos nepriklausė, o 28-iems buvo apmokamos tik transporto išlaidos. Tik vienai narei priklauso didžiausia – 898 eurų – kompensacija, devyniems – 870 eurų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Latvijos Saeima
AFP/„Scanpix“ nuotr./Latvijos Saeima

Kai kurie latvių išrinkti atstovai, nors ir galėjo gauti kompensaciją, tačiau nepanaudojo nė cento. Spalį tokių buvo 9, rugsėjį – 6, rugpjūtį – 12. Išleidžiamos sumos būstui varijuoja nuo 30 iki 638 eurų per mėnesį, degalams – nuo 38 iki 673 eurų.

Tačiau retas parlamentaras išnaudoja visą gautą sumą. Pavyzdžiui, spalį kompensacijoms skirta 33637,19 eurų, o išleista 22136,75 eurų. Rugsėjį ir rugpjūtį Saeimos nariams skirti 33905 eurai, tačiau išleista, atitinkamai, 22690,53 eurų ir 20546 eurai.

Kuo toliau nuo Rygos gyvena parlamentaras – tuo didesnė suma skiriama per mėnesį degalams ar apgyvendinimo išlaidoms kompensuoti.

Estijoje kompensacija visiems vienoda

Estijos parlamento – Riigikogu – spaudos tarnybos atstovė Kristi Sobak 15min komentavo, kad kompensacijos būstui priklauso tiems išrinktiems tautos atstovams, kurie gyvena už Talino bei jį supančių septynių apygardų. Skiriama suma negali viršyti 20 proc. nuo mėnesinės algos, tad šiuo metu apmokėti apgyvendinimo išlaidas vienam estų parlamentarui skiriama 801,88 eurų.

„Riigikogu nariai gali nuomotis butą ar apsistoti viešbutyje. Parlamento kanceliarijai pateikus nuomos sutartį ar sąskaitas, kuriose sumokėta už komunalines paslaugas, viešbučio kambarį, kompensuojamos išlaidos iki minėtos sumos“, – atsakė K.Sobak.

Pasak jos, vidutiniškai 37 parlamentarai iš 101 naudojasi šiomis kompensacijomis. Išleidžiamos sumos per mėnesį skiriasi. Atsiųstame atsakyme K.Sobak nurodė, kad 2018 m. būsto kompensacijoms išleista 271 tūkst. eurų. Šiemet visų Estijos parlamento narių būsto išlaidos atsieidavo nuo 22 tūkst. iki 24 tūkst. eurų per mėnesį.

„Scanpix“/Postimees nuotr./Riigikogu – Estijos parlamentas
„Scanpix“/Postimees nuotr./Riigikogu – Estijos parlamentas

„Šaltais ir tamsiais žiemos mėnesiais šildymo ir elektros sąskaitos yra didesnės“, – atsakė K.Sobak apie išlaidų skirtumus.

Ji taip pat pridūrė, kad Estijoje, po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo diskusijų dėl parlamento viešbučio, tačiau prieita prie išvados, kad tai nėra būtina. Nors nedideliu atstumu nuo Riigikogu rūmų yra daug viešbučių, tačiau neapsimokėtų apgyvendinti visus parlamentarus po vienu stogu.

Šiuo metu apmokėti apgyvendinimo išlaidas vienam estų parlamentarui skiriama 801,88 eurų.

Kaip daroma kitose šalyse?

A.Armonaitė išplatintame pranešime pateikė dar kelių Europos šalių pavyzdžius su parlamentarų apgyvendinimo sistemomis. 15min ji pateikė daugiau detalių. Politikė nenurodė sumų, tačiau pažymėjo, kad jos yra aukštos, nes ir gyvenimas sostinėse yra brangus. Duomenis surinko apklausus kolegas ir pažįstamus, dirbančius tose šalyse – partijose ar parlamente.

Prancūzijoje parlamento posėdžiai vyksta antradieniais–ketvirtadieniais, tad apsistoti Paryžiuje reikia 2-3 naktis. Tie, kurie gyvena ne Paryžiaus regione, gauna viešbučius, už kuriuos apmoka, arba apmokamus ofisus, kuriuose yra ir lova. Tie, kurie gyvena užjūryje, – gauna butus.

Ukraina nuomoja privačius viešbučių kambarius arba duoda parlamentarams pinigų nuomai, kad jie patys išsinuomotų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Pinigai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Pinigai

Vengrijoje parlamentarams iš kitų regionų nuomojami butai.

Švedijoje parlamentarams pasiūlomas arba vieno kambario butas arba 860 eurų subsidija nuomai.

Jungtinėje Karalystėje valdžia subsidijuoja nuomą arba skiria 126,50 svarų sterlingų (150 eurų) per dieną viešbučiui, jei parlamentaro apygarda nėra Londono.

Europos Parlamento nariai gauna lėšas už realiai praleistas dienas darbe. Į tai įskaičiuota viskas, kas susiję su išlaidomis darbui, pavyzdžiui, maistas, viešbučiai ir pan., tačiau jei praleidžia balsavimus, yra mažinama suma.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

A.Armonaitė Lietuvai siūlytų remtis Estijos pavyzdžiu. Anot jos, Lietuvos Seimo nariams išlaidos būstui sudarytų kiek mažiau nei 400 eurų per mėnesį.

„Prabangaus būsto nepavyks išsinuomoti, bet jeigu apygardose rinkti parlamentarai Vilniuje būna tris dienas – antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – tai, manau, tikrai pakankamai“, – atsakė A.Armonaitė. Ji pridūrė, kad į Vilnių atvykstantiems studentams nėra problema išsinuomoti būstą, tad atitinkamai, tai neturėtų sukelti bėdų ir Seimo nariams.

Kalbėdama apie Seimo viešbučio išlaikymo išlaidas, parlamentarė pažymi, kad mokama ne tik už pastato išlaikymą, bet ir jo atnaujinimą tarp kadencijų bei administravimą. Šiuo metu Seimo kanceliarija nurodo, jog viešbučio išlaikymas kainuoja 123 tūkst. eurų per metus.

A.Armonaitė siūlo remtis Estijos pavyzdžiu. Anot jos, Lietuvos Seimo nariams išlaidos būstui sudarytų kiek mažiau nei 400 eurų per mėnesį.

TAIP PAT SKAITYKITE: A.Armonaitė registravo Statuto pataisą, kad būtų atsisakyta Seimo viešbučio

Daugiau problemų nei sprendimų?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė mano, kad Seimo viešbučio atsisakius kiltų daugiau problemų nei būtų išspręsta. Pirma, pasak jos, padidėtų Seimo narių išlaidos parlamentinei veiklai, antra – būtų sunkiau patikrinti, ar tikrai parlamentaras išleidžia pinigus būstui.

„Įsivaizduočiau, kad nuomojant Seimo nariams gražius ir gerai įrengtus butus, pragyvenimas tikrai daug daugiau kainuotų. Žinant nuomos kainas Vilniaus mieste, sumos gali siekti ir 500, ir 1000 eurų“, – 15min komentavo A.Širinskienė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Ji neįsivaizduoja, kaip būtų galima užtikrinti, kad politikai nepiktnaudžiautų gaunama kompensacija.

„Juk nepastatysi prie kiekvieno Seimo nario po policininką. Ponia Armonaitė turėtų sukti galvą apie saugiklius: kaip patikrinti, ar ne giminaitis, draugas, pažįstamas yra sandorio šalis? Ar tikrai išnuomotame bute Seimo narys gyvena? Greičiausiai dar kils klausimas dėl duomenų apsaugos, nes Seimo nario buto adreso nebūtų galima skelbti“, – svarstė A.Širinskienė.

„Aš manyčiau, kad atsirastų daugiau dalykų, kurie keltų problemas, nei jas spręstų“, – pridūrė politikė.

Žinant nuomos kainas Vilniaus mieste, sumos gali siekti ir 500, ir 1000 eurų, – kalbėjo A.Širinskienė.

Pati Seimo viešbutyje gyvenanti A.Širinskienė tvirtina, kad tai yra pigiausias variantas toliau nuo Vilniaus išrinktų tautos atstovų apgyvendinimui, tiesa, ne viskas yra tobula.

„Aš nesakau, kad patogu yra gyventi Seimo viešbutyje. Sąlygos yra ganėtinai prastos, bet privalumas, kad vos perėjus gatvę tu jau esi darbo vietoje“, – pasakė parlamentarė.

A.Širinskienė nenorėjo atskleisti, kaip atrodo jos butas Seimo viešbutyje, tačiau kitas Seimo narys Bronislovas Matelis sutiko 15min fotografui parodyti, koks būstas suteikiamas parlamentarams.

Kas ir kiek kainuoja Seimo viešbutyje?

Seimo Ryšių su visuomenės skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas15min nurodė, kad šiuo metu parlamento viešbutyje gyvena 69 Seimo nariai.

Jei, kaip siūlo A.Armonaitė, vienam politikui apgyvendinimui būtų skiriama 400 eurų, per mėnesį tai kainuotų 27,6 tūkst. eurų, per metus 331,2 tūkst. eurų.

Seimo kanceliarijos duomenimis dabar parlamentarų apgyvendinimas viešbutyje kainuoja 123 tūkst. eurų per metus.

„Vidutiniškai per metus sumą sudaro: šiluminė energija – 47,5 tūkst. eurų, elektros energija – 11,3 tūkst. eurų, šaltas vanduo – 3,4 tūkst. eurų, šiukšlių išvežimas – 5,4 tūkst. eurų, patalpų valymas ir teritorijos priežiūra – 15,7 tūkst. eurų, remontas – 9,4 tūkst. eurų, ūkinis inventorius, baldai – 11,1 tūkst. eurų, darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos – 19,2 tūkst. eurų“, – 15min nurodė A.Zeleniakas.

Įvertinti Seimo narių apgyvendinimo alternatyvas ir atitinkamas išlaidas Seimo kanceliarija galėtų tik žinodama, koks išlaidų dydis būtų skirtas apgyvendinimo poreikiams.

Seimo statutas šiuo metu nustato, kad Seimo nariui pageidaujant kadencijos laikotarpiui suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi kartu su šeimos nariais.

Pirmiausia gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir per paskutinius penkerius metus neturėjusiam gyvenamojo būsto Vilniuje ir ne toliau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

Būsto sostinėje neturintiems Seimo nariams gyvenimas Seimo viešbutyje yra nemokamas, o kiti viešbutyje gyvenantys parlamentarai moka už komunalines paslaugas.

Pastaruoju metu paaiškėjo, kad kai kurie Seimo nariai piktnaudžiavo Seimo viešbučiu.

Į viešumą iškilus istorijai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nuomojasi butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavo jo dukra kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, jis atsisakė nuomos.

Maža to, lapkričio pabaigoje LNK televizijos laida KK2 pranešė apie tai, kad besigindamas, jog gyvena Seimo viešbutyje su mergina parlamentaro Zbignevo Jedinskio sūnus Edvardas, dirbantis Švenčionių rajono mero Rimanto Klipčiaus patarėju, padarė avariją ir pabėgo. Z.Jedinskis 15min pripažino, kad sūnus nakvoja jam skirtame bute.

Po šių skandalų, lapkričio pabaigoje, A.Širinskienė apskundė Seimo etikos sargams konservatorę Agnę Bilotaitę: esą ji užsiprašiusi buto Seimo viešbutyje, tačiau jame negyvena. Vėliau A.Bilotaitė pranešė, kad šio buto ji atsisakė dar spalį.

Pernai parlamento vadovybė nurodė N.Puteikiui išsikraustyti iš Seimo viešbučio, nes politikas turėjo būstą, nutolusi 2,5 km nuo Seimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?