Edgaras Rinkevičius interviu BNS sakė, kad saugumo klausimus nuolat kelia susitikimuose su Baltarusijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovais, bet kartu pridūrė matantis, kad Astravo elektrinė yra tapusi Lietuvos vidaus politikos klausimu, į kurį jis nesikiš.
Ministro teigimu, dėl Baltijos elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa pirmiausia turi apsispręsti ekspertai, o ne politikai, nes patirtis rodo, jog ankstyvas politikų įsikišimas gali kliudyti regioninių projektų įgyvendinimui.
E.Rinkevičius į BNS klausimus atsakė Trakų rajone pasibaigus saugumo politikos ekspertų konferencijai.
– Lietuva šiuo metu svarsto priimti įstatymą blokuoti elektros importą iš Baltarusijos atominės elektrinės. Ar Latvijos pozicija skiriasi?
– Nebūtinai apibūdinčiau tai kaip skirtumą. Mes palaikome Lietuvos poziciją ir susirūpinimą dėl aplinkosaugos ir saugumo standartų. Kalbėjausi apie tai su kolega Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kėliau šį klausimą TATENA generaliniam direktoriui.
Tačiau mes laikomės pozicijos, kad turime kiek įmanoma daugiau kalbėti su baltarusiais. Neiname taip toli, kad svarstytume kokius nors įstatymus, bet manome, kad saugumo ir aplinkosaugos standartai turi būti aukščiausio lygio.
Daug diskutavome apie tai su Baltarusijos kolegomis ir gavome patikinimus, kad jie tai laiko labai svarbiu klausimu. Tai išliks mūsų darbotvarkėje, bet dabar neisiu taip toli, kad sakyčiau, jog svarstysime vienokius ar kitokius įstatymus. Nesakyčiau, kad turime didelių nesutarimų su Lietuvos kolegomis, mes diskutuojame šiuo klausimu su savo lietuviais draugais dvišaliu pagrindu, Baltijos šalių formate.
Man atrodo, kažkurioje vietoje yra neteisingas supratimas. Suprantu, kad tai karštas klausimas Lietuvos vidaus politikoje. O vidaus politikos aš neketinu komentuoti, nenoriu kištis į šias diskusijas.
– Kokie jūsų vyriausybės planai dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistema?
– Šį klausimą mūsų valstybių premjerai aptarė Lietuvos ministro pirmininko pirmojo vizito Rygoje metu. Mes tvirtai sutariame, kad turime dirbti ir savo tinklus sinchronizuoti su Europos elektros rinkomis. Tai išspręsti ir sukurti perspektyvų planą palikome ekspertams ir energetikos ministrams, arba mūsų atveju, ekonomikos ministrui. Aš labai džiaugiuosi matydamas, kaip veikia Švedijos – Lietuvos elektros jungtis, mūsų integracija į Šiaurės šalių rinką yra sėkmės istorija. Mes taip pat kalbamės su savo draugais Lenkijoje ir Europos Komisija.
– Ar šiame etape turite poziciją, kaip turėtų vykti sinchronizacija – per Lenkiją ar Šiaurės šalis?
– Geriausią būdą turime rasti ekspertų diskusijose. Deja, praeityje mes daug diskutuodavome, pavyzdžiui, prieš 5–6 metus, apie atominę elektrinę čia Lietuvoje. Buvo tam tikrų skirtumų ir tuomet Lietuvoje buvo paskelbtas referendumas. Diskutavome apie regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kartais turime skirtingas nuomones, ir mažiausiai ko aš noriu, kad politikai kištųsi prieš ekspertams pasiekiant geriausius sprendimus.
Deja, patirtis rodo, kad kuo labiau politikai užima vieną ar kitą pusę iki patikimų ekspertų išvadų ar bent jau parinktų gerų variantų, tuo blogiau vėliau būna mums visiems. Esame atviri diskusijai, pasiūlymams, bet nemanau, kad šiuo metu būtų tinkama daryti kažkokias galutines išvadas. Mums vis dar reikia kalbėtis su Europos Komisija, su mūsų trišaliais ekspertais ir paprasčiausiai tuime matyti visą vaizdą prieš vyriausybėms paskelbiant galutines išvadas. Aš norėčiau išvengti praeities klaidų, kai po ilgų diskusijų, kartkartėmis abipusių kaltinimų, viskas baigiasi, atvirai sakant, niekuo. O mes turime tokios patirties.
– Ar turite grafiką, kada Baltijos šalys, galbūt su Lenkija, turėtų priimti sprendimą?
– Kiek žinau, ne, bet į šį klausimą geriau atsakytų ekonomikos ministras.
– Ačiū už atsakymus.
