„Negalime atmesti kažkokio hibridinio karo scenarijaus, tokio kaip bandymas panaudoti – ir mes žinome, kad abi mūsų šalys, Latvija ir Lietuva, yra paveiktos Lukašenkos režimo bandymų naudoti migraciją kaip ginklą – kad bus bandoma infiltruot samdinius, panaudoti juos hibridinei karybai. Į visus šiuos scenarijus reikia atsižvelgti“, – sakė E.Rinkevičius.
„Manau, kad į naujausią informaciją apie į Baltarusiją gabenamus ir atvykstančius samdinius taip pat turime žiūrėti rimtai, turime pasiruošti įvairiems scenarijams“, – pridūrė jis.
Vis dėlto per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos vadovu trečiadienį jis teigė neturintis duomenų apie kokią nors konkrečią grėsmę, kurią „Wagner“ judėjimas Baltarusijoje keltų Latvijai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, jog visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių šiuo metu vyksta „Wagner“ judėjimas Baltarusijoje, nes jiems numatyti tikslai gali pasikeisti.
„Dažnai yra svarstoma, ar jos gali būti nukreiptos į vieną ar į kitą pusę. Tai nėra esminis dalykas, nes bet kuriuo metu planai gali pasikeisti ir jau vien faktas, kad šios grupuotės yra visiškai artimame nuotolyje nuo mūsų sienų, nuo sienos su Latvija ir sienos su Lietuva, tai kelia papildomą grėsmę“, – sakė Lietuvos vadovas.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ nuo savaitgalio praneša, kad į šalį pasta atvyksta bendrovės „Wagner“ samdiniai, kurie po praėjusį mėnesį nutraukto maišto sutiko persikelti į šią Rusijos kaimynę.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarpininkavęs sudarant susitarimą, teigė, kad jo šalies kariuomenė galėtų pasinaudoti samdinių kovine patirtimi.
„Imsimės papildomų saugumo priemonių, jei pamatysime, kad atsiras dar papildomi veiksniai ar toliau kovotojų skaičius Baltarusijoje didės, taip kad tai tikrai yra nesaugumo židinys“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anksčiau pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS sakė, kad samdinių pasirodymas Baltarusijoje iš esmės regiono saugumo padėties nekeičia.
