Pakeliui žygio dalyviai skleis žinią apie šioje jūroje vykstančius pokyčius bei kvies aplink Baltijos jūrą gyvenančius žmones, vyriausybes, organizacijas ir įmones imtis aktyvių taršą mažinančių veiksmų, kad jūra būtų išsaugota ateities kartoms.
Sekmadienį Neringoje vyko žygio dalyvių išlydėtuvės. Jose dalyvavo apie 150 žmonių, tarp kurių buvo ir Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius, Neringos meras Darius Jasaitis.
„Tai yra nuostabiausia Lietuva tiek Lietuvai Nepriklausomybės dienos proga, tiek mūsų Baltijai. Šiandien iš čia žygiuos žmonės, kurie apeis Baltiją, bet turbūt didžiausias pasiekimas bus, kad jie sujungs visas Baltijos šalis lyg vėl į Baltijos kelią. Tik apjuos juo Baltijos jūrą“, – išlydėdamas ekspediciją sakė V.Sinkevičius.
Pirmąją žygio dieną drauge su jo dalyviais per Kuršių neriją žygiuoti galėjo visi norintys. Prisijungė apie 150 žmonių.
Žygio organizatorė: norime kalbėti apie tai, su kuo susiduria mūsų jūra
Žygio maršrutas skelbiamas internete, žygio puslapyje savebaltic.eu. Jame bus galima sekti, kaip sekasi dalyviams.
15min paklausta, kaip tuos devynis mėnesius atrodys žygio dalyvių kasdienybė, viena žygio organizatorių ir koordinatorių Vitalija Lyska-Accodsato teigė, kad dalyviai ir patys sau kelia šį klausimą, nes panašių patirčių daugelis neturėję.
„Stipriai ruošėmės, bet matome, kad vis dar reikės suprasti, kaip mes tai įgyvendinsim. Ką tikrai žinome – kad beveik kiekvieną naktį nakvosime vis skirtingose vietose. (...) Kas bebūtų, mes vis tiek turėsime atsidurti skirtingose vietose kiekvieną dieną“, – sakė V.Lyska-Accossato.
Nakvynių vietos, pasak jos, skirsis. Kai kur bus nakvojama palapinėse, bet, pavyzdžiui, Lenkijoje žygio dalyvius gaisrininkai priims miegoti savo stotyje.
„Esame pasiruošę labai įvairiems formatams ir tuo pačiu pasirūpinti savo baziniais poreikiais, kad mes turėtume pakankamai maistingo maisto, miego ir poilsio. Bet, aišku, laukia daug nežinomybės“ , – sakė V.Lyska-Accossato.
Organizatorė akcentavo, kad žygio prasmė nėra žygis savaime, pagrindinė jo žinutė – edukacija.
„Skirtingose vietose mes susitiksime su bendruomenėmis, mokslininkais, politikais. Su kažkuo paplūdimyje rinksime šiukšles, kažkur darysime prezentacijas, kažkur žygiuosime kartu su didesniu būriu žmonių. Mūsų veiklos bus labai įvairios“, – sakė V.Lyska-Accossato.
Be to, pasak jos, kas mėnesį vyks ir po vieną didijį renginį, kuriuos organizuoja žygio partneriai visose aštuoniose šalyse.
„Bus daug kalbėjimo, daug matomumo. Bet mūsų tikslas ir yra nešti žinutę, kalbėti apie problematiką, su kuo susiduria mūsų jūra“, – sakė V.Lyska-Accossato.
Pasak organizatorės, Baltijos jūrai trūksta žmonių rūpesčio, sąmoningumo priimant kasdienius sprendimus dėl temperatūros, kurioje skalbiami rūbai, ar daugkartinio puodelio naudojimo.
Žmonės nustemba sužinoję, kiek šiukšlių Baltijoje
Žygyje dalyvaujanti jūrų biologė Laura Stukonytė kalbėdama su 15min džiaugėsi, kad mokslininkai, mokslo institutai, įvairios nevyriausybinės organizacijos įvairiose šalyse prie žygio prisideda noriai. Sudomina žygis ir tiesiog aplinkosauga besidominčius žmones.
„Žmonės, kurie dalyvauja renginiuose, paprastai tikrai išeina labiau susidomėję Baltijos jūros išsaugojimo temomis, kai kurie net šokiruoti kažkiek. Pavyzdžiui, kai darėme Baltijos jūros pajūrio šiukšlių tyrimus, buvo nustebę, kiek šiukšlių galima rasti“, – sakė L.Stukonytė.
Visgi ji pabrėžė, kad svarbu, jog žygio žinutė pasiektų ir tuos, kurių nedomina aplinkosaugos temos.
„Stengiamės vengti visiško negatyvo, nenorime atbaidyti žmonių nuo šitų temų. Čia bus komunikacinis iššūkis, kaip tą blogą situaciją perteikti pozityviai. Nes iš tikrųjų mes dar galime daryti pokyčius. Dėl to ir norime dalintis geraisiais pavyzdžiais, paprastais patarimais“, – teigė mokslininkė.
