Aplinkinių valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus savivaldybių vadovai ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, premjerą, prašydami spartinti jo rekonstrukciją.
Nurodoma, kad šio vieno intensyviausių šalyje kelio būklė yra itin prasta.
Pirmasis projektas šio kelio rekonstrukcijai buvo parengtas dar 1992 metais, tačiau darbai nepajudėjo.
Gegužės 5 dieną Prienų, Kauno, Alytaus rajonų bei Alytaus miesto ir Birštono savivaldybių merai sulaukė susisiekimo viceministro V.Puodžiuko pasirašyto dokumento, kuriame atsakoma, kad kelio Kaunas–Prienai–Alytus kategorija nustatyta tinkamai ir nėra pagrindo jos keisti iš krašto į magistralinį.
Merai sulaukė susisiekimo viceministro V.Puodžiuko pasirašyto dokumento, kuriame atsakoma, kad kelio Kaunas–Prienai–Alytus kategorija nustatyta tinkamai ir nėra pagrindo jos keisti iš krašto į magistralinį.
Tačiau po savaitės, gegužės 12 dieną, J.Narkevičius Seime aiškino visai kitaip.
„Tikrai mes: ir Vyriausybė, ir su gerbiamu premjeru, ir ministerija atliekame veiksmus, kad priimtumėme sprendimą tą kelią priskirti prie magistralinio kelio ir tai duotų kitą impulsą“, – atsakydamas į parlamentaro Juliaus Sabatausko klausimą sakė J.Narkevičius.
Ir Vyriausybė, ir su gerbiamu premjeru, ir ministerija atliekame veiksmus, kad priimtumėme sprendimą tą kelią priskirti prie magistralinio kelio.
Kas nesusikalbėjo?
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovai tiesiai taip ir neatsakė, kas kalbėdamas apie kelio Kaunas–Prienai–Alytus statusą, yra teisus – J.Narkevičius ar V.Puodžiukas?
Kodėl įvyko toks nesusikalbėjimas tarp ministro ir viceministro? Ar kelio kategorija bus keičiama?
Tačiau jų atsiųstame komentare pateikiama informacija iš V.Puodžiuko rašto savivaldybių merams, kuriame kalbama apie tai, kad minėto kelio statuso nėra pagrindo keisti.
Aiškinama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos yra parengusi ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 metų strategiją.
Joje numatytas ir kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus sutvarkymas.
LAKD Kauno ir Prienų rajono savivaldybių teritorijoje yra parengtas kelio Nr. 130 ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos skirtingų lygių iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais) rekonstravimo specialusis planas, kurį 2018 metais patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba ir Prienų rajono savivaldybės taryba.
Pagal šio specialiojo plano sprendinius, dviejų eismo juostų kelias daugiausia būtų rekonstruojamas pagal IIa (2+1) kelio parametrus (2 eismo juostos vienai ir 1 kitai eismo krypčiai).
Kaip nurodė Susisiekimo ministerija, dalis kelio ruožo (už Ilgakiemio, per Išlaužą, ties Jiesios upe) numatoma tiesti nauja trasa (apie 1,7 km).
Kelio Nr. 130 (ruože 11,60 iki 31,10 km) itin sudėtingos vietovės sąlygos – daug gyvenviečių, pavienių sodybų, vandens telkinių (tarp jų ir žuvininkystės tvenkinių), miškų, vandenviečių, o kelią daugiau kaip 80 kartų kerta arba su juo lygiagrečiai nutiesta daugybė įvairių inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų, ribojamas maksimalus leistinas važiavimo greitis ilgose atkarpose.
Ribojamas maksimalus leistinas važiavimo greitis ilgose atkarpose.
Susisiekimo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad parengtą Specialųjį planą reikėtų koreguoti, jei šiam keliui būtų nustatyta magistralinio kelio kategorija.
Mat susisiekimas tokiais keliais neturi vykti per gyvenvietes, turi būti užtikrinamas atitinkamas važiavimo greitis. Todėl iš esmės būtų reikalinga nauja kelio trasa.
„Susisiekimo ministerija su suinteresuotomis pusėmis svarstys galimybes paspartinti projekto įgyvendinimą ir užtikrinti finansavimą šiam projektui“, – sakoma ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakymuose.
Susisiekimo ministerija su suinteresuotomis pusėmis svarstys galimybes paspartinti projekto įgyvendinimą ir užtikrinti finansavimą šiam projektui.
Sulaukia pažadų, bet ne realių darbų
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė patvirtino, kad gegužės 5 dieną sulaukė rašto iš Susisiekimo ministerijos, kuriame parašyta, jog keisti kelio Kaunas–Prienai–Alytus statusą yra netikslinga.
Kartu ji girdėjo ir J.Narkevičiaus žodžius, nurodančius kitaip.
Paklausta, ar į Susisiekimo ministeriją nebandyta kreiptis paaiškinimo, J.Zailskienė pažymėjo, kad dėl istorija dėl šio kelio rekonstrukcijos – visa epopėja.
Ji prisiminė, kad dėl to kelių savivaldybių merai daug metų kreipiasi į Vyriausybę.
Anot Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės, dar praėjusios savivaldybių tarybų kadencijos metu merai susitiko su S.Skverneliu.
„S.Skvernelis pasakė: „Mano garbės reikalas padaryti kelią iki 2022 metų“. Niekas nepajudėjo. Dabar įdėtas šitas kelias tvarkyti gal į 2033 metus. Tai yra šeštas pagal intensyvumą kelias Lietuvoje, pagal visus LAKD duomenis ir rodiklius“, – akcentavo. J.Zailskienė.
S.Skvernelis pasakė: „Mano garbės reikalas padaryti kelią iki 2022 metų.“ Niekas nepajudėjo.
Tai, kad yra parengtas kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo Garliavos iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais rekonstravimo specialusis planas ir Susisiekimo ministerija žada mėginti spartinti projekto įgyvendinimą bei užtikrinti finansavimą, J.Zailskienę privertė nusijuokti.
„Tai jie mums tą šneka, žinokite, jau n metų. Būtent tą patį“, – tikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė.
Ji aiškino, kad savivaldybės ieško visokių būdų, kaip paspartinti minėto kelio rekonstrukciją.
Pasak J.Zailskienės, ankstesniuose kreipimuose buvo nurodomas noras, kad kelias Kaunas–Prienai–Alytus taptų valstybinės svarbos objektu, kas leistų greičiau skirti finansavimą remontui.
„Mes ieškome visokių variantų, kaip ir sufleruojame, prašome, kad tik tą kelią mums sutvarkytų ir kuo greičiau. Pirmasis pilnas projektas su dviem ir viena kelio juostų buvo parengtas 1992 metais“, – nurodė Prienų rajono savivaldybės administracijos vadovė.
J.Zailskienės teigimu, vėliau dar pristatyta ne viena kelio ruožo nuo Garliavos iki Prienų studija.
„Jei kas nors suskaičiuotų, kiek išleista pinigų studijoms, projektams, tai turbūt būtų įspūdinga suma. (...) Paskutinis projektas buvo keturių juostų kelias – dvi ir dvi, kaip, sakykime, Jonavos link važiuojant nuo Utenos. Dabar jau yra padarytas tas projektas – dviejų juostų plius viena“, – pasakojo ji.
Jei kas nors suskaičiuotų, kiek išleista pinigų studijoms, projektams, tai turbūt būtų įspūdinga suma.
Kartu J.Zailskienė sakė, kad klausimas, ar iš mirties taško yra pajudėję parengiamieji kelio rekonstrukcijos darbai.
Kelio Kaunas–Prienai–Alytus kelio būklė, kaip tikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė, yra prasta.
Asfalto danga buvo atnaujinta iki vadinamosios Rokų sankryžos, važiuojant iš Išlaužo miestelio Prienų link.
„O nuo Rokų sankryžos iki mūsų žiedo, kur sklandytuvas stovi, yra visiškai prastas kelias. Ten yra ribojimas greitis iki 70 km, ištisinėje juostoje lenkti negalima. Žodžiu, reikia pamatyti, kas ten vyksta rytais, dienomis – yra virtinės mašinų. Kadangi tai – kelias ne į Vilnių ir ne tarp Vilniaus ir Kauno, dalis žmonių, tie, kurie priima sprendimus, tiesiog jo nepamato, neįsivaizduoja, kas jame darosi. Ir mirtinų avarijų labai daug yra buvę“, – pabrėžė J.Zailskienė.
Kadangi tai – kelias ne į Vilnių ir ne tarp Vilniaus ir Kauno, dalis žmonių, tie, kurie priima sprendimus, tiesiog jo nepamato, neįsivaizduoja, kas jame darosi.
Laukia sprendimų
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad ne pirmas merų kreipimasis dėl kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos, jo svarbos, saugumo jame akcentavimas turėtų būti išgirstas.
„O tas statutas – jis gal ir svarbus. Bet šiuo atveju, man atrodo, reikia ieškoti lėšų ir įgyvendinti šį mūsų, visų savivaldybių, bei tų žmonių, kurie tuo keliu važiuoja, prašymą. (...) Aš tikiu Vyriausybe, kuri turėtų priimti sprendimą ir išgirsti savivaldybių vadovų ir žmonių prašymą“, – komentavo jis.
V.Makūnas aiškino, kad kai kurie prašymai dėl kelių, einančių per Kauno rajono savivaldybės teritoriją, buvo išgirsti.
Pavyzdžiui, dėl kelio, taip pat kertančio Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybes, remonto.
„O čia kažkaip ilgai užsitęsė. Gal čia ir yra tie rimti argumentai. Aš suprantu, kad čia žemių klausimas turbūt esminis yra – jų išpirkimas ir visa kita. Bet, man atrodo, tiek, kiek pravažiuoja čia transporto, kiek iš tikro yra fiksuota nelaimingų atsitikimų, tai tie argumentai turėtų būti svarstomi iš naujo ir priimami sprendimai. Ypač – šiuo metu, panaudojant COVID-19 programos lėšas, gal net ir randant kitus šaltinius“, – pabrėžė V.Makūnas.
Tiek, kiek pravažiuoja čia transporto, kiek iš tikro yra fiksuota nelaimingų atsitikimų, tai tie argumentai turėtų būti svarstomi iš naujo ir priimami sprendimai.
Jis pridūrė, kad kalbama apie tai, jog Kauno rajone bus statoma lietuviško marmuro – anhidrito – gamykla.
Tad šiuo požiūriu, anot V.Makūno, sutvarkytas kelias Kaunas–Prienai–Alytus taip pat labai svarbus.
