„Dvejus metus iš eilės sparčiai augusiam sektoriui šiemet ir toliau prognozuojame spurtą. Įstaigų paslaugų poreikį rodo ne tik augantis pačių dalyvių, ypač elektroninių pinigų įstaigų, skaičius, bet ir pajamos. Nepamirštame ir antros medalio pusės – atidžiai stebime, kaip įstaigos laikosi joms keliamų reikalavimų“, – pranešime žiniasklaidai sakė Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos gavo daugiau nei 12 mln. eurų pajamų – 30,4 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą. Pernai šių įstaigų pajamos išaugo 1,3 karto iki 41 mln. eurų, iš jų 70 proc. teko elektroninių pinigų, 30 proc. – mokėjimo įstaigoms.
Beveik pusę elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamų uždirbo trys rinkos dalyviai, o 10 didžiausių įstaigų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudarė 75 proc. viso sektoriaus pajamų.
Lietuvos banko teigimu, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius dar tik formuojasi, todėl dalis įstaigų pirmaisiais gyvavimo metais negauna veiklos pajamų. 2018 metais tokių įstaigų buvo 32 iš 95.
Anot Lietuvos banko, prižiūrint elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorių nuo 2014 metų iki 2019-ųjų birželio panaikinta viena licencija, nušalintas vienos įstaigos vadovas, vienos įstaigos akcininko sustabdytos balsavimo teisės, skirta 7 baudos ir 13 įspėjimų. Dar dviem įstaigoms licencija buvo panaikinta dėl to, kad jos nepradėjo veiklos.