Didelių potvynių šį pavasarį, atrodo, išvengta. Savaitgalį tauragiškiai turėjo progą stebėti įspūdingą ledonešį Jūros upe, o štai vilniečiai dalijosi nuostaba, kad prie vieno tilto Neris sostinėje dar atrodė visiškai užšalusi, o štai prie kito ir ledai išplaukė.
Pirmadienį ledų sangrūda susidarė ties Seimu ir senuoju Žvėryno tiltu, tačiau didelio pavojaus tai niekam nekelia, nebent liūdina pasivaikščiojimų pakrantėmis mėgėjus.
Neris dar atneš baltarusišką sniegą
Kaip sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologas Juozas Šimkus, sniegas jau baigia ištirpti.
„Dar nėra to atslūgimo, potvynio banga dar kyla. Baltarusijoje yra labai daug sniego, jis po truputį tirpsta ir tas vanduo vis tiek atitekės pas mus. Bet to, kas galėjo būti, nebuvo ir viena priežastis yra ta, kad dirvožemis nebuvo įšalęs arba įšalas labai plonas, iš rudens žemė buvo labai sausa buvo. Didelė dalis sniego tirpsmo vandens susigėrė į dirvožemį ir sumažino potvynį“, – teigė hidrologas.
Atšilimas buvo pakankamai staigus ir nemažas – orai šilo iki 10-12 laipsnių šilumos, tačiau orai buvo anticikloniniai ir nebuvo kritulių, tad neprisidėjo lietus, kuris galėjo paspartinti sniego tirpimą. Todėl tirpimas nebuvo labai intensyvus ar spartus, kalbėjo J.Šimkus.
Potvynio banga dar kyla. Baltarusijoje yra labai daug sniego, jis po truputį tirpsta ir tas vanduo vis tiek atitekės pas mus. Bet to, kas galėjo būti, nebuvo.
Ledonešis upėse prasidėjęs, kai kur jau ir pasibaigęs.
„Jau ir Nemuno žemupyje, ties Rusne, Nemuno deltoje ledai pajudėjo, nuo Jurbarko irgi. Dabar gali būti sangrūdų. Kuršių marios dar nėra visiškai atitirpusios, prognozuojama, kad artimiausiu metu orai atvės, sustiprės šiaurės vakarų vėjai, tai greičiausia sulaužys jau ledą Kuršių mariose. Tada lengviau iš Nemuno deltos ledai išsiplaus ir bus mažesnė tikimybė sangrūdoms susidaryti“, – sakė J.Šimkus.
Bent kelias savaites dar neslūgs
Neris Vilniui didelio pavojaus šiemet nekėlė, tačiau dabar jis dar labiau sumažėjęs. Šiuo metu užlieti pakrančių takai, stipriau vandens lygis jau greičiausia ir nebepakils, tik, kaip sako J.Šimkus, nuslūgs tas vanduo nelabai greitai, kadangi Baltarusijoje, Neries aukštupy, „kai kur sniego yra ir keturios normos“.
Tačiau kadangi orai atvės, didelės šilumos artimiausiu metu sinoptikai neprognozuoja, tai tikėtina, kad tas sniegas tirps lėtai ir ilgiau. Tad ir vanduo slūgs lėtai – anot J.Šimkaus, tikėtina iki kovo vidurio jis bus pakilęs tiek, kiek matoma dabar.
Pernai visoje Lietuvoje fiksuota hidrologinė sausra, kai pavojingai nuslūgo upės, džiūvo kiti vandens telkiniai. Šiemet bent pavasarį situacija turėtų būti nepalyginamai geresnė.
„Sniego tirpimo vanduo papildys visus vandens telkinius – ežerus, upes, pelkes. Praeitais ir užpraeitais metais jau balandį buvo stebimi vasaros nuosekio lygiai. Ir jau gegužės mėnesį prasidėjo hidrologinė sausra. Šiais metais taip tikrai nebus. Ar iš viso bus hidrologinė sausra, dar sunku pasakyti, bet jeigu ir bus, – tikrai ne pavasarį, o vasaros antroje pusėje. Tačiau viskas priklausys nuo orų, kiek lietaus bus“, – teigė J.Šimkus.
Sniegas, kuris daugeliui šiemet atrodė rekordiškai gausus, ištirpo per kelias dienas. Orai atšilo vos prieš savaitę, priešpaskutinį vasario savaitgalį.
Apie didįjį Vilniaus potvynį, kilusį prieš 90 metų, skaitykite čia: Vilniuje lyg Venecijoje: pamatykite, kaip atrodė Vilnius per didįjį 1931-ųjų potvynį.
-
Gelbėtojai rengiasi potvyniui ir žeria patarimus, kad upių vanduo gyventojus užkluptų pasiruošusius
-
Neryje laužomas ledas: Kauno rajono valdininkai perspėja apie pavojus
-
Potvynio savo kiemuose išsigandę gyventojai pyksta ant verslininko: sniegą išvežė, bet ne ten, kur reikėjo
-
Ledo Neryje ties Kaunu išlaužyti jau 3 kilometrai, pasiruoštos 22 valtys, evakuaciją skelbs sirenos
-
Dėl pavasario polaidžio jau ribojamas sunkiasvorių automobilių eismas 44 km ilgio ruožuose
