Prieš daugiau nei aštuonerius metus 20 proc. „Romuvos“ akcijų turinčio verslininko Ramūno Šalūgos vadovaujamai bendrovei kino teatrą išnuomojusi savivaldybė buvo tapusi šios prieštaringai vertinamos sutarties įkaite. Apie „Romuvos“ atgaivinimą ir didžiules investicijas kurį laiką kalbėjęs verslininkas ilgainiui savo pažadus pamiršo, tad kelis pastaruosius metus vienu Laisvės alėjos simbolių laikomas kino teatras stovėjo užrakintomis durimis.
Nors prieš pusantrų metų 80 proc. kino teatro akcijų valdančios Kauno savivaldybės vadovai buvo užsimoję R.Šalūgos dalį išpirkti, kauniečio užsiprašyta 1,3 mln. Lt suma šiuos politikų ketinimus sustabdė.
Nuomininkas jau išsikraustė
„Šiuo metu pilyje iškelta vėliava. Dabar skaičiuosime žuvusiuosius ir įvertinsime nuostolius. Tokie yra pirmaeiliai uždaviniai. Paskui seks strateginiai“, – pasakojo už „Romuvos“ išgelbėjimą taikiomis akcijomis kovojusio, spontaniškai gimusio judėjimo idėjinis lyderis, architektas Audrys Karalius.
Ilgiau nei pusę metų negavusi nuomos mokesčio ir pasinaudojusi sutartyje numatytomis sąlygomis, Kauno savivaldybė dar rugsėjo pradžioje vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „Rosh“. Tiesa, nuomininkui buvo paliktas mėnuo, skirtas išsikraustyti iš vienintelio išlikusio tarpukario laikų kino teatro.
Su nerimu laukia žiemos
Šią savaitę pastato perdavimo komisija apžiūrėjo ir įvertino kino teatro patalpas. Anot A.Karaliaus, jų būklė yra patenkinama. „Blogiausia yra tai, kad pastato šildymo sistema yra sunaikinta. Nežinia, kaip kino teatras žiemos“, – nuogąstavo architektas.
Šio mėnesio pabaigoje kino teatro valdyba, kurią be A.Karaliaus sudaro savivaldybės Teisės departamento direktorius Dainius Ratkelis, Rytis Zemkauskas ir Rolandas Maskoliūnas, spręs klausimus, susijusius su „Romuvos“ ateitimi. „Yra keli „Romuvos“ modelio variantai: kaip kultūros centro, kaip vizualinių menų centro ir kaip labiau tradicinio kino teatro. Labai svarbu yra tai, kad mes liktume nekomercine kultūros įstaiga ir kad su nedidelėmis savivaldybės bei galbūt Kultūros ministerijos injekcijomis sugebėtume išgyventi“, – akcentavo A.Karalius.
Judėjimas pasiekė savo
Visą pavasarį, penktadieniais, „Romuvos“ prieigose vyko taikios „žmonių kavingais veidais“ akcijos, sutraukdavusios būrius menininkų, kultūros žmonių, studentų bei Laisvės alėjos praeivių. Iš pradžių vykdavusios vidurdienį, vėliau akcijos persikėlė į penktadienio vakarą ir virto savotišku kultūriniu judėjimu, kurio simboliu tapo puodelis karštos kavos.
