Iš lėktuvo Lietuvos vėliava apgaubtus karstus su M.Biržiškos ir jo žmonos Bronislavos palaikais atnešė dvyliką Lietuvos kariuomenės kareivių. Tuomet jie buvo palaiminti.
Po trumpos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kalbos kareiviai karstus nunešė į katafalkus. Iš čia jie bus pervežti į šv. Jonų bažnyčią.
Signataro ir jo žmonos palaikų pasitikimo ceremonijoje dalyvauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, JAV gyvenantys M.Biržiškos anūkai Venta ir Vytautas bei daug kitų garbingų svečių.
M.Biržiška mirė ir buvo palaidotas 1962 m. Los Andžele. Testamente jis išreiškė valią, kad jo palaikai būtų palaidoti Lietuvoje.
Kaip žurnalistams prieš ceremoniją sakė L.Linkevičius, M.Biržiškos perlaidojimas – svarbi tiek jo artimiesiems, tiek visai Lietuvai akimirka, ir labai svarbu, kad tokie žmonės atsiduria dėmesio centre švenčiant valstybės šimtmetį.
Anot ministro, jis kiekvienam lietuviui siūlytų pavartyti enciklopediją ir pasidomėti M.Biržiškos veikla.
„Jis visą laiką buvo kovotojas. Ir istorikas, ir diplomatas, ir valstybės narys, ir rektorius, ir lietuviškos gimnazijos steigėjas, ir taip toliau. Kai kam buvo ir nepatogus, bet jo gyvenimo kredo buvo padorumas. Manau, kad pakankamai aktuali savybė ir šiais laikais bet kurios profesijos žmogui. Jis matė gyvenimo tikslą, jo siekė ir tam paaukojo visą savo gyvenimą“, – sakė L.Linkevičius.
Tuo tarpu M.Biržiškos anūkas Vytautas Barauskas pabrėžė, kad svajonė pargabenti senelių palaikus į Lietuvą gimė dar 1993 m., kai, pirmąkart grįžęs į Lietuvą, jis su seserimi ir tuomet dar gyva motina apsilankė Rasų kapinėse, kur palaidotas Jonas Basanavičius ir daug kitų žymių žmonių.
M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon savo ruožtu prisiminė, kad senelis melavo nemokantis anglų kalbos ir namuose liepdavęs kalbėti tik lietuviškai.
„Paskui aš jį pastebėjau parduotuvėje. Kalbėjo jis visai aiškiai, teisingai angliškai kalbėjo. Tuojau supratau, ką jis padarė, bet niekada jam to nesakiau“, – sakė V. Barauskaitė-Leon.
„Tai ne tik paskutinės valios išpildymas, bet tai mums ir kažko pradžia. Labai gerai jausmas “, – sakė MV.Barauskas.
„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimo namo“, – pridūrė jis.
Perlaidos Rasų kapinėse
M.Biržiška bus perlaidotas Rasų kapinėse, greta Jono Basanavičiaus. Taip išsipildys priešmirtinė JAV mirusio profesoriaus, akademiko, literatūros istoriko valia.
Perlaidojimo ceremonija vyks trečiadienį, liepos 11-ąją. Kartu perlaidota bus M.Biržiškos žmona Bronislava ir broliai Vaclovas bei Viktoras. M.Biržiškos brolių palaikai į Lietuvą pargabenti buvo anksčiau.
Prieš perlaidojimą M.Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje. Visuomenė su Biržiškomis galės čia atsisveikinti antradienį bei iki trečiadienio vidurdienio.
Perlaidojimo eremonija Rasų kapinėse vyks šeimos ir artimų bičiulių rate, kalbą sakys buvęs Seimo vadovas, socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas.
„Esame nusprendę, kad garbingiausią kalbą pasakys Česlovas Juršėnas, nes pats M. Biržiška buvo kairiųjų pažiūrų. Buvo noras susieti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarus“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
1882 metais gimęs Vasario 16-osios akto signataras, literatūros istorikas M. Biržiška buvo teisininkas, pedagogas, literatūros istorikas.
1915 m. jis buvo pirmosios Lietuvoje lietuvių gimnazijos, kurioje dėstyta lietuvių kalba, vienas įkūrėjų ir pirmasis direktorius. Jo didelių pastangų dėka gimnazijai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Gimnazija veikia ir dabar, jos kieme stovi M.Biržiškai bei kitiems gimnazijos kūrėjams dr. Jonui Basanavičiui ir Povilui Gaidelioniui atminti skirtas paminklas.
1919–1920 m. M.Biržiška gyveno Vilniuje, aktyviai propagavo lietuvybę. 1920 m. buvo vienas pasirašiusių Suvalkų sutartį. 1921 m. rugpjūčio pabaigoje buvo suimtas, tardytas, kartu su broliu grėsė sušaudymas už lietuvybės skleidimą. Tik įsikišus Tautų Sąjungai, M.Biržiška išvengė mirties bausmės ir Lietuvai bei Lenkijai apsikeitus kaliniais apsigyveno Kaune.
Nuo 1922 m. pradėjo dirbti ir dėstyti VDU, buvo universiteto dekanas, rektorius, profesorius, 1922–1930 m. buvo „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius. 1939-1944 m. su broliais gyveno Vilniuje. Buvo vienas įkūrėjų ir pirmasis Lietuvos Mokslų akademijos prezidentas, atkūrė ir buvo Vilniaus universiteto rektorius.
Į užsienį M.Biržiškos šeima pasitraukė 1944 metais per sovietų okupaciją. Jis mirė 1962 metais Los Andžele. Savo testamente jis išreiškė norą būti palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Aktyviai visuomenine veikla užsiėmė ir jo žmona Bronislava. Ji mokytojavo M.Biržiškos įkurtoje gimnazijoje, vėliau buvo Vilniaus lietuvių komiteto narė ir vicepirmininkė, Kūdikių gelbėjimo draugijos pirmininkė, Vilniaus vadavimo sąjungos centro moterų sekcijos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos pirmininkė. Ji mirė Los Andžele 1955-aisiais. Jų abiejų palaikai buvo palaidoti kriptoje Kalvarijų kapinėse Los Andžele.
M. Biržiškos brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas, Viktoras Biržiška – matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas. Abu broliai taip pat mirė JAV.
Portalo 15min kovą kalbinti Mykolo Biržiškos anūkai Venta ir Vytautas sakė, kad senelis jiems įkvėpė Tėvynės meilę ir skatino svajoti apie laisvą Lietuvą. Brolis ir sesuo teigė, kad M.Biržiška ir jo broliai Lietuvą mylėjo visa širdimi ir daug nuveikė jos labui, todėl juos perlaidoti Lietuvoje yra labai svarbu.
