Seimo nario mandato atsisakius pavasarį Joniškio rajono meru išrinktam Vitalijui Gailiui, nauji rinkimai į Seimą vyko šiaurinėje Lietuvos dalyje, esančioje Žiemgalos vienmandatėje apygardoje. Po rugsėjo 8 d. vykusio balsavimo paaiškėjo du favoritai užimti Seimo nario kėdę – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Liudas Jonaitis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos centro partijos (LCP) kandidatė Rūta Janutienė. Prieš pirmąjį rinkimų turą debatų metu abu kandidatai mėgino pabrėžti savo stipriąsias puses.
Rūta Janutienė yra įsitikinusi, kad, keliaudama per Lietuvą, „matydama gyventojų skaudulius bei išaiškindama daug neteisybių“, yra pasiruošusi dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Antikorupcijos komisijoje. Kandidatė taip pat norėtų prisijungti prie valdančiosios koalicijos, sakydama, kad „tik komandoje galima išpildyti tai, ką pažadėjai rinkėjams“, o politika suteikia įrankius, kuriais galima padėti daug žmonių vienu metu.
Dabartinis Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Liudas Jonaitis prisistato kaip patyręs politikas, ir teigia, kad darbas Seime nebūtų naujovė. Savo kompetencijas kandidatas norėtų išnaudoti Švietimo ir mokslo komitete, nors pabrėžia, kad įdirbio turi ir kultūros srityje, taip pat galėtų dirbti ir Biudžeto ir finansų komitete.
Vienas pirmųjų svarbių klausimų, dėl kurio turės pasisakyti ir išrinktieji Seimo nariai – tai 2020 m. valstybės biudžeto projektas. Viešojoje erdvėje nuskambėjusį finansų ministro Viliaus Šapokos perspėjimą, kad reikia ruoštis ekonomikos lėtėjimui, taupymui bei įvesti naujus nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčius, debatų dalyviai praleido pro ausis ir paklausti, kaip galima mažinti valstybės išlaidas ir kokius naujus mokesčius palaikytų, daugiausiai laiko skyrė ne naujų, o senų mokesčių komentavimui.
Liudas Jonaitis šiuo klausimu teigė, kad pirmiausia reikia pradėti nuo įstatymų. „Mes labai daug kalbame apie progresinius mokesčius, daug kalbame apie turto mokesčius <...>. Manau, kad vieną sykį reikia spręsti ir sutvarkyti įstatymus.” Vėliau kandidatas patikslino, kad, kaip socialdemokratas, pasisako už progresinius mokesčius ir pabrėžė, kad „Lietuva praktiškai neturi savo banko, o kiti bankai – užsienio, todėl juos būtina apmokestinti“. Taip būtų surenkami papildomi mokesčiai į biudžetą. Anot jo, taip pat reikėtų apmokestinti prekybos centrus.
Rūta Janutienė taip pat mano, jog reikia progresinių mokesčių: „imti mokesčius nepriklausomai nuo pajamų šaltinio ir juos didinti priklausomai nuo jų dydžio“. Kandidatė pateikia pavyzdį, kad Lietuvos bankai, kurie yra patys pelningiausi Europoje, turi 15 procentų lubas – „tiek, kiek ir kiekvienas darbuotojas sumoka nuo savo algos“. Kad neliktų šių nelygybių, „tuos žmones, kurių alga nepasiekia vidutinio atlyginimo, neapmokestinti mokesčiais, o daug pelno gaunančius – apmokestinti didesniais mokesčiais“. Visgi Rūta Janutienė pabrėžia, kad Lietuvoje grupė žmonių, kurie yra turtingi, nėra labai didelė.
Abu kandidatai pasinaudojo galimybe užduoti klausimus vienas kitam, nevengė provokuoti savo oponento. Rūta Janutienė pacitavo Liudo Jonaičio programoje pastebėtą pažadą, kad 2020 metais minimalus atlyginimas sudarys pusę vidutinio atlyginimo, o tai reiškia, kad minimalus atlyginimas bus ne didinamas, o mažinamas. Liudas Jonaitis gynėsi sakydamas, kad įsivėlė klaida: „Ne, ne, jokiu būdu, algos turėtų būti didinamos.“
Liudas Jonaitis atsikirto klausdamas, kaip ji dirbs Seime, kai taip „apkakojo” Joniškį, Šiaulius ir Pakruojį. „Jūs laikote korupcinių sprendimų demaskavimą „apkakojimu“, – replikavo Rūta Janutienė ir pateikė keletą pavyzdžių.
Emigracija jau kuris laikas yra viena opiausių problemų Lietuvoje. Nepaisant to, kad tendencijos palengva keičiasi – jau ketvirtą mėnesį atvykstančiųjų skaičius viršija išvykstančiųjų, bet problema išlieka aktuali. Kalbėdami apie ją, kandidatai išskyrė skirtingus aspektus.
Socialdemokratų partijos narys Liudas Jonaitis pabrėžė, kad Lietuva turi turėti ilgalaikę strategiją emigracijos klausimu, nes apie emigraciją yra diskutuojama daug, bet realių veiksmų nesiimama. Kandidatas mano, kad priėmus ilgalaikę strategiją būtina ją vykdyti, o ne tik diskutuoti.
Rūta Janutienė pirmiausia siūlytų Seimui priimti mokesčių įstatymus, kurie įteisintų, kad žmonės iki 26 metų nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Ji teigė, kad Lenkijoje jaunus žmones kurti smulkųjį verslą skatina iniciatyva leisti bent pusmetį nemokėti socialinio draudimo mokesčių. Tokią idėją kandidatė siūlo taikyti ir Lietuvoje.
Antrojo turo debatų metu kandidatai pasisakė apie galimą išlaidų didinimą gynybai. Praeitais metais parlamentinės partijos pasirašė sutarimą, siekdami toliau laikytis įsipareigojimų NATO ir didinti finansavimą gynybai iki 2,5 procentų nuo BVP.
Rūta Janutienė sutiko, kas reikia laikytis įsipareigojimų, kuriuos jau esame pasižadėję, bet pabrėžia, jog „tai neturėtų būti socialinių programų sąskaita“. Kandidatė mano, kad „didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia turto nelygybė ir socialinė atskirtis“.
Lietuvos socialdemokratų partija nesutiko pasirašyti susitarimo dėl išlaidų didinimo gynybai. Šią poziciją palaikė ir šios partijos kandidatas Liudas Jonaitis, kuris pasisakė už tai, kad NATO šalys didina savo išlaidas gynybai, bet, anot jo „mes turime neskubėti su didinimu, nes yra švietimo sritis, kuri turi būti geriau finansuojama“.
Pirmųjų debatų pabaigoje kandidatai buvo paprašyti įvardyti 3 pažadus, kuriuos bandys įgyvendinti, jeigu pateks į Seimą. Liudas Jonaitis pažadėjo būti dėmesingu nuolankiu tarnu, kuris, kaip ir Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, lankys visas seniūnijas ir domėsis savo krašto žmonėmis. Rūta Janutienė pažadėjo įvesti GPM lengvatą jaunimui, tiesioginius seniūnų rinkimus bei išliko lojali ją iškėlusioms partijoms sakydama, kad saugos 10 duotų LVŽS pažadų, tarp kurių vaiko pinigų, pensijų, minimalaus atlyginimo didinimas.
„Žinau, ką renku“ — nuo 2014 m. veikiantis nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų. Tinklo nariai — tai savanoriai, įsipareigoję laikytis nešališkumo principų.
