Informacinių technologijų ekspertai gerokai anksčiau įspėjo, kad virtualioje erdvėje nusikaltėliai, viliojantys pinigus iš vartotojų, šiemet darbuosis ypač aktyviai. Pagrindinis jų jaukas bus netikros, kompiuterių saugumui skirtos programos. Tačiau suaktyvėjo ne vien tikri sukčiai, bet ir „verslininkai“, besipelnantys iš lengvatikių.
Patarimai su klaidomis
Kai kuriuose interneto puslapiuose jau pasirodė įspėjimų, kad vienoje svetainių teikiami patarimai, kaip įveikti krizę, neverti nė tų dviejų sudilusių litų. „Taupydamas Jūsų laiką ir pinigus, nes pats išleidau 8 litus, noriu perspėti dėl turinio, neatitinkančio kainos. Nekrize.lt - grubus pinigų išmušinėjimas, tikrai nusivilsite, net nebandykite“, – rašo pasipiktinęs interneto vartotojas (kalba netaisyta).
Nors buvo ir perspėta, LŽ pabandė. Įsitikinome, kad pilietis, pataręs ten nesilankyti, buvo teisus. Atrodė, kad interneto svetainėje rekomendacijas, kaip sumažinti išlaidas, neprarasti darbo ar sumokėti skolas, dalija kažkoks nelabai raštingas moksleivis, kuriam kilo puiki idėja užsidirbti pinigų nurašius kelis vadybos vadovėlio skyrelius. Beje, patarimai pateikiami nevengiant elementariausių rašybos klaidų („šendien“, „pasiulikite“ ir kt.).
Tačiau puslapio apačioje jo kūrėjas įspėja (atsiprašome už klaidas): „Nekrize.lt neprisiima atsakomybės už bandimus pasinaudoti čia išdėstytais patarimais.“
Apgaudinėti – ne nusikaltimas?
Kriminalinės policijos biuro, kurio viena iš funkcijų yra nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimas, viršininkas Algirdas Matonis tikina, kad Nekrize.lt kūrėjai nepadarė jokio nusikaltimo: „Manau, kad minėtosios interneto svetainės kūrėjai nieko nusikalstamo nepadarė. Bent Baudžiamasis bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksai to nekvalifikuoja kaip nusikaltimų. Juk panašias paslaugas siūlo ir daugiau svetainių ar televizijos laidų, kur trumpąja žinute išsiuntęs atsakymą į pateiktą klausimą gali ką nors laimėti. Tačiau tų žinučių siųsti niekas juk neverčia.“
A.Matonis šioje svetainėje pateikiamus patarimus lygina su būrėjo kortomis paslaugomis. Klientai moka pinigus ir jiems. Kitas klausimas, ar lūkesčiai, kurių tikisi pirkėjas, išsipildo. Be abejo, nuo tokių „verslininkų“ nukentėję piliečiai turi teisę juos apskųsti privataus kaltinimo tvarka. Tačiau A.Matonis prisipažino, jog nėra girdėjęs, kad kas nors būtų šia teise pasinaudojęs.
Automobilis už 132 litus
Atrodo neįtikima? Tačiau vieno suomiško internetinio aukciono lietuviškoje versijoje skelbiama, kad visiškai naujas „Chevrolet 2009 Aveo“ parduotas tik už 132,26 lito! Skelbime minėto automobilio kaina salone – per 40 tūkst. litų.
Be automobilių, šiame aukcione šiuo metu parduodami ir mobilieji telefonai, fotoaparatai, kompiuterių dalys. Vienintelė sąlyga – pradinė parduodamo daikto kaina kas dvi minutes gali būti didinama tik 3 centais. Tačiau toks siūlymas, išsiųstas trumpąja žinute, kainuoja 4 litus. Nesunku apskaičiuoti, kad aukciono savininkų sąskaita už parduotą automobilį, be galutinės sumos, galėjo būti papildyta iki 4400 litų. Tai nėra daug. Tačiau interneto svetainė Lietuvoje veikia tik pusantro mėnesio.
Tiesa, užsiregistravusieji vartotojai gauna teisę didinti norimo daikto kainą du kartus nemokėdami nė cento. Tačiau kas gali atsakyti už savo veiksmus, kai apima azartas, o to automobilio taip reikia? Todėl čia taip pat siūloma ir galimybė įsigyti daugiau siūlymo teisių už mažesnę nei 4 litų sumą.
Tikėtina, kad artėjančio sunkmečio fone tokių patarimų ar pasiūlymų tik daugės.
