„Nėra jokių derybų dėl „Orlen Lietuvos“ pardavimo Rusijos bendrovei. Nenoriu komentuoti politikų pasisakymų. Kalbame tik apie faktus. Faktai tie, kad derybų nėra, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene sakė K.Pateris. – Nėra jokių derybų dėl pardavimo. Mano atsakymas aiškus: nėra jokių derybų.“
Savo ruožtu Seimo vadovė žurnalistams sakė, kad susitikimo su bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovu metu buvo keliami klausimai, kaip Lietuva įsivaizduoja įmonės ateitį. „Sutarėme, kad Lietuva yra suinteresuota, kad „PKN Orlen“ ir toliau būtų šios įmonės savininkė ir dirbtų Lietuvoje bei būtų mūsų partneris“, – sakė I.Degutienė.
Siūlys aptarti su „Klaipėdos nafta“ susijusius klausimus
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad Lenkijos bendrovei labai aktualus Lietuvos įmonės „Klaipėdos nafta“ įsigijimas.
„Aišku, nei aš viena, nei premjeras po vieną šio klausimo negalime spręsti, nes ši įmonė – mūsų nacionalinio saugumo klausimas ir šalies strateginis objektas. Todėl siūlyčiau Valstybės gynimo tarybai (VGT) šį klausimą ir kitus energetikos klausimus kelti svarstant kompleksiškai, nes tai mūsų strateginiai klausimai“, – sakė parlamento vadovė.
Savo ruožtu K.Pateris pabrėžė, kad tai, jog I.Degutienė su „Klaipėdos nafta“ susijusius klausimus siūlys kelti VGT, yra labai svarbus susitikimo rezultatas. Bendrovės „Oren Lietuva“ vadovo teigimu, įmonę domina visi galimi „Klaipėdos naftos“ perėmimo modeliai. Pirmenybė – įsigyti bendrovę, tačiau tenkintų ir kiti variantai.
„Galima svarstyti ir pirkimo, ir valdymo, ir dar keletą variantų. Visus variantus pristatysime Valstybės gynimo taryboje, o paskui kalbėsime plačiau“, – tvirtino K.Pateris.
VGT sudaro šalies prezidentė, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkė, krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės vadas.
Žiniasklaidoje jau buvo rašyta, kad pastaruoju metu Lenkija daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ši koncernui „PKN Orlen“ parduotų naftos terminalą „Klaipėdos nafta“, per kurį „Orlen Lietuva“ eksportuoja naftos produktus.
Problema – remontuojamas geležinkelis
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad sunkmetis „ypač palietė“ bendrovę „Orlen Lietuva“, ir teigė, jog yra keli klausimai, kuriuos būtina kuo greičiau išspręsti. Vienas jų – užsitęsęs geležinkelio ruožo remontas, dėl kurio akivaizdžiai sumažėjo naftos eksportas į Latvijos ir Estijos rinkas.
15min.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 2008 metais išardė dalį geležinkelio bėgių. Tai buvo artimiausia nuo Mažeikių iki Latvijos uostų besidriekianti trasa. Pasak lenkų, tai apsunkino naftos produktų gabenimą į Latvijos ir Estijos rinkas. Dabartinis kelias, kuriuo gabenami degalai, yra ne 166, bet 241 kilometro. Dėl to gerokai išaugo naftos produktų gabenimo sąnaudos. 18 kilometrų geležinkelio atšaka remontuojama iki šiol.
Ragina kreiptis į Europos Komisiją
Seimo pirmininkė po susitikimo su bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovu taip pat sakė raginanti Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybes kartu kreiptis į Europos Komisiją, kad ši aktyviau derėtųsi su Rusija dėl naftos tiekimo atnaujimo.
„Raginu mūsų ir Lenkijos Vyriausybes, kad jos paragintų Europos Komisiją aktyviau derėtis su Rusija naftos tiekimo atnaujinimo klausimu. Komisijos darbotvarkėje šis klausimas yra, bet gal tokiu būdu būtų paspartintas. Tai būtų dar vienas žingsnis gerinant darbo sąlygas bendrovei „Orlen Lietuva“.
