Apie rengiamą Seimo nutarimo projektą A.Gumuliauskas pranešė gruodžio 13 dieną nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje metinėje konferencijoje-diskusijoje „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.
Atsakydamas į vieną užduotą klausimą, A.Gumuliauskas minėjo, kad 2009 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties.
„2019 metais – dabar vėl po dešimt metų. Aš noriu pasakyti, kad mes tokio pačio požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti. Kodėl? Todėl, kad mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių.
Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą. Todėl dirbtinai, sakykime, Vakarų istoriografijos metodologiją iš karto permesti pas mus taip neišeina. Čia darėsi žymiai keistesni dalykai, nes vieną okupaciją staigiai pakeitė kita“, – dėstė Seimo LKVIAK pirmininkas.
Mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių. Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą.
Konferencijoje A.Gumuliauskas pranešė, kad parlamento LKVIAK parengė Seimo nutarimo projektą, pagal kurį „Lietuvos valstybė, kuri 1940-1990 metais buvo okupuota, nedalyvavo Holokauste“.
„Nedalyvavo Holokauste Lietuvos valstybė, nes ji buvo okupuota. Lygiai taip pat kaip ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti Holokauste, nes ji buvo pavergta. Bet atskiri atstovai, aišku, kad dalyvavo ir tai turi spręsti tik teismas“, – konferencijoje pabrėžė Seimo narys.
Kaip gruodžio 13 dienos renginyje sakė A.Gumuliauskas, nutarimo projektas Seimui, jei pavyks, bus teikiamas sausio 14 dieną arba parlamento pavasario sesijoje.
Nedalyvavo Holokauste Lietuvos valstybė, nes ji buvo okupuota. Lygiai taip pat kaip ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti Holokauste, nes ji buvo pavergta. Bet atskiri atstovai, aišku, kad dalyvavo ir tai turi spręsti tik teismas.
Iniciatyva – dėl propagandinio karo
Penktadienį 15min kalbintas A.Gumuliauskas nenorėjo plačiau komentuoti Seimo nutarimo projekto. Parlamentaras sakė, kad kol kas jis yra juodraštinis, dėl jo dar reikia rasti susitarimą su parlamento frakcijomis.
„Tai aš nemanau, kad kol kas reikia skelbti. Kada jau bus užregistruotas, aš manau, tada reikia šnekėti. Ar čia trūksta naujienų, ar kaip? Nesuprantu“, – sakė jis.
Kartu A.Gumuliauskas aiškino, kad įstatymo rengėjui nenaudinga anksčiau laiko kalbėti apie rengiamus projektus.
„Nes dažniausiai nušviečiama tik remiantis gandais, o realaus teksto nėra. Kol kas jis yra darbiniame procese. Be abejonės, ten bus ir pastabų, ir pakeitimų, ir panašiai. Todėl šiandien kalbėti, kadangi aš žinau, kad bus pastabų ir bus šiek tiek pokyčių, būtų neatsakinga paprasčiausiai“, – aiškino Seimo LKVIAK pirmininkas.
Pasak A.Gumuliausko, iniciatyva dėl minėto parlamento nutarimo projekto radosi, nes vyksta propagandinis karas.
„Be abejonės, mes turime irgi kažkokių žingsnių imtis ir viskas“, – komentavo jis.
Tai, A.Gumuliausko teigimu, yra istorinės atminties politikos formavimas.
Jis sakė, kad pagrindinis Seimo nutarimo projekto rengėjas yra pats. Ką dar pasitelkė į pagalbą, neatskleidė. Esą kiti žmonės yra nevieši.
Sureagavus, kad viešas interesas žinoti, kas rengia Seimo nutarimo projektą, A.Gumuliauskas atsakė:
„Viešas interesas yra tai, kad bus mano pavardė ir viskas. O ką aš konsultantais pasikviečiau, tai čia jau yra mano asmeninis reikalas. Ką aš pateiksiu, ar aš rasiu pasekėjų ir panašiai, čia dar yra procesas. Man tas labai nepatinka, kai kišamasi dar į procesą. Kada bus rezultatas, tada jau galima ir kalbėti, ir kritikuoti, ir panašiai. Mes nevertiname knygos, kada ji rašoma. O mes vertiname, kada ji parašyta. Tai čia lygiai tas pats“.
Ką aš konsultantais pasikviečiau, tai čia jau yra mano asmeninis reikalas.
Anot A.Gumuliausko, Seimo nutarimo, o ne, tarkime, įstatymo, projektas rengiamas, nes įstatymo negali būti.
„Seimo nutarimas atskleidžia Seimo poziciją vienu arba kitu klausimu. Taip, tai yra juridinis aktas, bet jis neturi tokios įstatymo galios kaip, natūralu, įstatymas“, – pabrėžė politikas.
Iki Antrojo pasaulinio karo mūsų šalyje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais buvo nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.
Atskirų individų atsakomybė
Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis pažymėjo, kad negalima kaltinti bendrai tautų, jog jos dalyvavo Holokauste. Turime kalbėti apie atskirų individų atsakomybę.
„Šitoje vietoje aš, pavyzdžiui, visiškai sutinku, kad lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo. Tačiau tai, sakykime, nė kiek neatleidžia mūsų nuo atsakomybės toliau užsiiminėti šitais klausimais ir juos tirti, visų pirma tiriant atskirų Lietuvos gyventojų, net nežiūrint labai į tautybę, dalyvavimą“, – sakė istorikas.
Tai nė kiek neatleidžia mūsų nuo atsakomybės toliau užsiiminėti šitais klausimais ir juos tirti, visų pirma tiriant atskirų Lietuvos gyventojų, net nežiūrint labai į tautybę, dalyvavimą.
A.Nikžentaitis pažymėjo, kad nėra įsigilinęs į siūlymus Seimo nutarimo projektui, jo detales ir jam būtų sunku plačiau tai komentuoti.
Tačiau istorikas įžvelgia vieną blogą dalyką.
„Jeigu pasižiūrėsime į tuos, sakykime, pačius garsiausius procesus, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tam tikrų atskirų firmų praturėjimu Antrojo pasaulinio karo metais dėl koloboravimo su naciais, tai tokius pagrindinius dalykus, susijusius su praeitimi, spręsdavo ne tiek teismai, o spręsdavo specialios istorikų komisijos.
Istorikų komisijų sprendimų pagrindu politikai priiminėdavo tam tikrus sprendimus. Mes dabar susiduriame su tokia situacija, kad teismams yra užkraunamos jiems nebūdingos funkcijos. O mūsų teisėsauga yra elementariai nepasiruošusi spręsti tokius dalykus“, – pastebėjo jis.
Aktualizuojami praeities klausimai
Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų dėl istorinės atminties, atskirų asmenybių, pavyzdžiui, Jono Noreikos-Generolo Vėtros.
A.Nikžentaičio teigimu, pastaruosius dešimt metų ne vien Lietuvoje, susiduriame su klausimų, susijusių su praeitimi, tam tikra aktualizacija.
„Diskusijos dėl visų šitų dalykų pereina į absoliučiai naują stadiją. Anksčiau neturėjome tokių dalykų, kad už pasvarstymus praeities tema žmonėms būtų keliamos baudžiamosios bylos. Mes neturėjome tokių dalykų, kaip dabar yra, kad diskusijos dėl praeities taptų informacinių karų sudėtine dalimi. Jeigu pasižiūrime visame šitame kontekste, tai Lietuva nėra kažkur Mėnulyje. Ji yra tų pačių europinių, pasaulinių procesų dalis ir su lietuviais, galima pasakyti, viskas yra tvarkoje“, – aiškino Lietuvos istorijos instituto vadovas.
Lietuva nėra kažkur Mėnulyje. Ji yra tų pačių europinių, pasaulinių procesų dalis ir su lietuviais, galima pasakyti, viskas yra tvarkoje.
Kaip pastebi A.Nikžentaitis, Lietuvoje vykstančios diskusijos, lyginant su kitomis šalimis, yra santūresnės ir ne tokios aršios.
„Aš matyčiau tam tikrus iššūkius, tam tikras problemas, kad visą laiką yra galimybė peržengti tam tikrą racionalių diskusijų ribą. Bet šiuo metu tai yra tik tokios baimės, kurios kol kas nepagrįstos jokiais racionaliais argumentais“, – pabrėžė istorikas.
Prieštaringai vertinamas įstatymas Lenkijoje
Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ pasiūlytas įstatymas numatė baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimo asmenims, tyčia mėginantiems lenkų tautai priskirti nusikaltimus, kuriuos naciai vykdė per beveik šešerius metus trukusią okupaciją.
Varšuva tvirtino, kad kovoja su formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ naudojimu, kai kalbama apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas, veikusias Lenkijos teritorijoje.
Šis įstatymas supykdė Lenkijos sąjungininkes, tarp kurių – Izraelis, JAV, Ukraina.
Tiesa, vėliau tais pačiais metais Lenkijos parlamentarai pritarė Holokausto įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinta baudžiamoji atsakomybė už nacių nusikaltimų priskyrimą lenkams.
Dėl istorinės atminties nesutariama Vengrijoje. Pavyzdžiui, buvęs Vengrijos regentas Miklosas Horthy šalyje vertinamas prieštaringai: vieniems jis – antisemitas, prisidėjęs prie Holokausto, kitiems – valstybės nepriklausomybės ir žydų gynėjas.
2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ pradėjo M.Horthy ir kitų prieštaringai vertinamų bei su antisemitizmu siejamų figūrų reabilitaciją.
Pavyzdžiui, 2012 metais į mokyklos programą buvo įtraukti kraštutinių dešiniųjų rašytojai, įskaitant Jozsefą Nyiro, kuris atvirai žavėjosi naciais.