Tokius svarstymus, anot jų, sustiprina parlamente kilusi iniciatyva „lietuvišką nacionalizmą“ prilyginti totalitarinei santvarkai.
„Mes stebime vieną dalyką, kad iš tikrųjų radikalėja nuostatos Varšuvoje, dabartinės valdančiosios partijos gretose, nežinome iš tikrųjų, ko laukti“, – BNS sakė Algirdas Vaicekauskas, vadovaujantis Seinuose įsikūrusiai Lenkijos lietuvių draugijai.
„Mums labai keista, kad pataisose atsirado tokia sąvoka kaip „lietuviškas nacionalizmas“. Nežinia, ką Senato nariai, parodę tokią iniciatyvą, turi omenyje: ar tai yra lietuviški simboliai, ar tai yra Vytis, ar tai yra trispalvė, ar paminklai. Mes nežinome, ar Antano Baranausko paminklas Seinuose nebus gretinamas su lietuvišku nacionalizmu, kuris, pagal įstatymo pataisas, būtų uždraustas“, – teigė jis.
Lietuvių bendruomenės atstovas baiminosi, kad pataisos aprėptų ir kitus memorialus – kryžius partizanams, bet kokius lietuviškus užrašus. Pasak jo, taip pat nerimaujama dėl kylančių iniciatyvų švietimo srityje peržiūrėti istorijos vadovėlių turinį – tai, anot jo, daugiausia paliestų ukrainiečius, bet turėtų įtakos ir kitoms mažumoms, taip pat ir lietuviams.
„Mes girdime tokius signalus, kad gali būti peržiūrėtas vadovėlių turinys, kad ateis kažkokie kontrolieriai ir tikrins mūsų biblioteką. Aš suprantu, kad turi būti uždraustas turinys, kuris skatina nacionalizmą, komunizmą, fašizmą ir kitas totalitarines santvarkas. Tai yra suprantama. Bet neįsivaizduoju, kad lietuviškose mokyklose mes negalėtumėme mokyti Lietuvos istorijos (pagal lietuvišką programą – BNS)“, – sakė jis.
Jo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos švietimo programose istorijos mokyme nėra esminių skirtumų, bet yra „tam tikrų klausimų, kur yra skirtingas požiūris iš Lenkijos ir Lietuvos istorikų pusės“. Jo nuomone, skirtingos kai kurių istorinių įvykių interpretacijos, pateikiamos abiejų šalių mokslininkų, kaip tik praturtina moksleivių požiūrį į istoriją ir neturėtų būti painiojamas su lenkų ir lietuvių santykiais.
Kalbėdamas apie Senato iniciatyvą, kuri ketvirtadienį vis dėlto buvo išbraukta iš darbotvarkės, jis sako tikintis, jog „sveikas protas nugalės“.
„Bet jei kilo tokia iniciatyva ir apie tai apskritai kalbama, tai jau yra signalas, kad kažkas vyksta nelabai gerai, nepalankia linkme“, – aiškino jis.
Lenkijos lietuvių bendruomenės Suvalkų skyriaus pirmininkė Teresė Uzdilaitė taip pat tvirtina, kad padidėjusią politinę įtampą dėl kai kurių valdančiųjų pasisakymų junta ir kitos tautinės mažumos.
„Tai atrodo labai grėsmingai. Mes jokių politinių klausimų nekeliame (...). Visi bijo šitos valdžios, nes čia bus vėl ekstremalumų, jaučiame tą. Kitos bendruomenės taip pat tariasi, žiūri, ką čia daryti. Grįžta tas baimingas laikotarpis, kuris buvo „Solidarumo“ laikais. Buvo visko, ir gąsdinimų“, – BNS pabrėžė bendruomenės atstovė.
T.Uzdilaitė sako, kad su vietos lenkų bendruomenėmis Punske, Seinuose, Suvalkuose lietuviai sutaria gerai ir įtampų nejaučia.
„Kartais pasitaiko „skustagalvių“, kurie atkreipia dėmesį, kodėl lietuviškai kalbate. Bet (išpuolių) nėra“, – sako ji.
Klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, išbrauktas iš Lenkijos parlamento ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žiniasklaidai iniciatyvą pavadino „nesusipratimu“, kuris, kaip ir tikėjosi Lietuva, buvo išspręstas.
