Bendruomenę slegia ir finansiniai rūpesčiai – Lietuvių namai ir Žiburio gimnazija neatleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Puoselėti lietuvybę Lenkijos žemėse, kur lietuvių per penkerius metus sumažėjo tūkstančiu – iki 4 tūkstančių, nėra lengva. Taip sako neseniai čia paskirtas naujasis Seinų parapijos kunigas iš Lietuvos. Parapijoje gyvena vos apie 20 proc. lietuvių, kiti – lenkai.
„Būti čia, manau. kaip ir kiekvienam kunigui – tai išlaikyti lietuvybę šitame krašte, kartu melstis su savo tautybės žmonėmis. Seinai galėtų būti tam tikras lietuvybės židinys, kurį pastoviai reikia pakūrenti“, – kalbėjo Seinų parapijos kunigas Petras Gucevičius.
„Lietuviams yra labai svarbu, kad būtų atnašautos pamaldos lietuvių kalba ir visos kitos apeigos būtų mūsų gimtąja kalba. O sielovada lietuvių kalba – vienas iš pagrindinių dalykų lietuviškai tapatybei išlaikyti“, – įsitikinęs Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.
Kaip pakelti tautinės mažumos prestižą ir skatinti neatsisakyti lietuviškų šaknų, ieško atsakymų ir Lenkijos lietuvių draugija.
Vietos valdžia pranešė, kad Antano Baranausko fondas, įsteigęs Lietuvių namus ir Žiburio gimnaziją, nebus atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
„Grindžiama tuo, kad atleidimas nuo mokesčio prieštaraus viešajam interesui. Tad reikia suprasti, kad lietuvių veikla prieštarauja viešam interesui, prieštarauja bendrai vystimosi strategijai Seinuose. Mūsų nutautėjimo procesas bus sustabdytas ar susilpnintas tada, kada bus keliamas lietuvio prestižas. Tai paskatins tėvus leisti vaikus į lietuviškas mokyklas, dalyvauti kultūroje“, – teigia Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas.
Sumažėjus Lenkijos skiriamam finansavimui, draugija svarsto, kaip išlaikyti 9 Punsko kultūros namų meno kolektyvus, kurie ir taip nyksta – lietuviškose mokyklose mažėjant mokinių, jų mažiau ateina šokti ir dainuoti.
„Būtų tų pinigėlių daugiau, mums patiems būtų geriau. O dabar mes turime šalti tokioje didžiulėje salėje. Kultūros namai yra dideli, apkūrenti juos sunku, tad tenka ir šaltoje salėje dirbti“, – pasakojo Punsko kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė.
Skaičiuojama, kad iš viso Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių.
