„Stovėdamas prieš jus, Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl Lietuvos respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat geopolitinius“, – sakė M.Kuchcinskis.
„Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka.
Toliau kalbėdamas apie didelę abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą ir bendrus interesus jis pasiūlė atgaivinti pastaraisiais metais dėl aptemusių santykių įšaldytą tarpparlamentinę asamblėją.
„Mūsų šalių bendradarbiavime svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, pasitelkdami didžią praeitį ir žvelgdami į visos Europos ateitį. Mes turime bendrų uždavinių, kurių negalime atsisakyti, aš kalbu, kad reikia iš naujo atkurti, stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą, sugrįžtant į mūsų susitikimus parlamentinės asamblėjos rėmuose“, – sakė M.Kuchcinskis.
„Tegul saulė Lietuvos tamsumus pašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Lenkija“, – Lietuvos himno eilutėmis savo kalbą Seime baigė Lenkijos atstovas.
Vėliau spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu Lenkijos Seimo maršalka pakartojo savo siūlymą atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją.
„Aš pasiūliau ponui pirmininkui, kad mes vėl grįžtumėm prie dažnų, net labai dažnų mūsų bendros parlamentinės asamblėjos susitikimų. Kuo dažnesni bus mūsų susitikimai, tuo geresnis bus bendradarbiavimas. Mes prisimename tuos laikus, kai buvo prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris savo prezidentavimo metu į Lietuvą nuvyko 16 kartų su oficialiais vizitais, o man gėda prisipažinti, kad atvykau tik pirmą“, – sakė M.Kuchcinskis.
Atsakydamas į klausimą, kaip vertina dabartinę abiejų šalių santykių padėtį, M.Kuchcinskis pažymėjo, kad „istorija turi mus mokyti ir gerus pavyzdžius turime taikyti ateičiai“.
„Mes turime kuo dažniau susitikinėti ir ieškoti sprendimų, išspręsti pačius sunkiausius klausimus. Manau, kad prie tokių klausimų galima priskaičiuoti ir mano tautiečių klausimus Lietuvoje ir lietuvių klausimus Lenkijoje. Ir manau, kad geresni sprendimai yra susitikinėjimai, kompromisų ieškojimas, o ne mūrų statymas“, – kalbėjo Lenkijos atstovas.
Klausiamas, ar mano, jog Lietuvoje yra pažeidžiamos lenkų tautinės mažumos teisės, maršalka atsakė, jog „tai nėra lengvai išsprendžiami klausimai“.
„Mes norime kalbėtis ir kartu rasti sprendimą, rasti visokeriopos plėtros galimybes tiek lenkų mažumai Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje, kad būtų taikomi ne tik Europos Sąjungos standartai. Manau, kad reikėtų mūsų tautiečius, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje esančius traktuoti kaip pagrindą, kuris sieja abi tautas. Tai būtų uola, kurios pagrindu galėtume prisiminti mūsų bendrą 500 metų praeitį ir taip ji padėtų lengviau pažvelgti į tai, kas mūsų laukia ateityje“, – sakė Lenkijos Seimo vadovas.
„Mano manymu, Lenkijos parlamentas truputį stipriau turėtų šioje srityje veikti“, – pridūrė M.Kuchcinskis.
Lietuvos lenkai bei Varšuvos politikai siekia, kad Seimas leistų lenkų tautinių mažumų atstovams asmens dokumentuose rašyti originalias pavardes. Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje.