Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis piktinosi apie deklaraciją sužinojęs ne iš Lenkijos prezidento tarnybos, o iš Lietuvos užsienio reikalų ministro neformalaus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Marselyje metu, praneša Lietuvos radijas.
Antradienį po Vyriausybės posėdžio sušauktoje spaudos konferencijoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė su nerimu stebįs „nestandartines prezidentūros iniciatyvas“. D.Tuskas sakė pats deklaracijos dar neskaitęs, bet norėtų, kad „Lenkijos pozicija išreikštų daugumos lenkų valią ir būtų reiškiama laikantis Konstitucijos kanonų“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis neslėpė pasipiktinimo, kad prezidentas nederino deklaracijos su vyriausybe, tvirtino buvęs apstulbintas, kad apie jos paskelbimą sužinojo iš Lietuvos ministro.
„Tokie veiksmai už Lenkijos vyriausybės nugaros kenkia ne tik Lenkijos vyriausybės derybų pozicijai, bet ir jos autoritetui“, – teigė ministras.
Klausiamas, su kokiais deklaracijos teiginiais Lenkijos vyriausybė nesutinka, R.Sikorskis pareiškė, kad svarbu ne tai, ar vyriausybė sutinka ar ne, o tai, kad su ja nebuvo suderinta Lenkijos pozicija.
„Tokie veiksmai už Lenkijos vyriausybės nugaros kenkia ne tik Lenkijos vyriausybės derybų pozicijai, bet ir jos autoritetui“, – teigė ministras.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pirmadienį paskelbtoje deklaracijoje tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime rugsėjo 1 dieną.
Taip pat savo deklaracijoje šalių vadovai pažymi, kad šiuo metu, kol kariuomenė neišvesta, būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui.
Pagal susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
