Visi protestai – dėl mokyklų reformos, pagal kurią nuo rugsėjo Lietuvoje neturėtų likti vidurinių mokyklų, tad dalis mokyklų neišsaugos vidurinio ugdymo programų. Tautinių mažumų atstovai tuo nepatenkinti, jų teigimu, šioms mokykloms turėtų būti daugiau išimčių.
Mišios kaip streikas
Mišios už lenkiškąsias mokyklas vietoj pamokų įvardijamos kaip viena iš įspėjamojo streiko formų, rašo zw.lt. Tačiau ne visų Vilniaus mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba, vadovai galėjo tiksliai atsakyti, ar jų mokiniai šiose mišiose dalyvaus.
A.Mickevičiaus gimnazijos direktorius Česlavas Davidovičius teigė nežinąs, ar jo mokiniai įspėjamajame streike dalyvaus, esą nebuvo daromos jokios apklausos dėl šito dalyko. Tačiau jis nenustebsiąs, jeigu dalies vaikų mokykloje trečiadienį nebus – mokslo metai eina į pabaigą, tad tam tikras atsipalaidavimas jau juntamas.
S.Konarskio vidurinė mokykla yra viena iš tų, kuriai gresia prarasti 11-12 klases. Mokyklos direktorė Teresa Michailovič patvirtino, kad į mišias ruošiasi 6-7-8 klasių vaikai, tačiau pamokų trečiadienį nebus visiems – čia vyks valstybinis biologijos egzaminas. Todėl vaikai tikrai galės eiti į Šv.Dvasios bažnyčią su tėvais ar mokytojais, kurie nebus užimti vykdant egzaminą.
„Administracija dirba“
Ryt neturime pamokų – mokiniams ekskursijų diena, todėl suolai bus tušti, – teigė Adamas Blaškevičius.
J.Lelevelio mokykla taip pat kovoja dėl teisės išlikti vidurine. Bet jos direktorė Edita Zubel tvirtino, kad apsispręsti, ar dalyvauti streike, palikta vaikams ir jų tėvams. „Viskas priklauso nuo tėvų, administracija to neorganizuoja“, – sakė direktorė, patvirtindama, kad pamokos jos mokykloje irgi nevyks dėl valstybinio egzamino. O paklausta, ar mokyklos vadovybė remia tokias akcijas, direktorė buvo lakoniška: „Administracija dirba“.
Atsakymo iš Švietimo ir mokslo ministerijos dėl to, ar galės vykdyti vidurinį ugdymą, tebelaukia ir V.Sirokomlės mokykla. Ši švietimo įstaiga turi net per 860 moksleivių, tačiau jos direktorė Danuta Silienė tikino taip pat nežinanti, kiek jos mokinių eis į šias ypatingas mišias.
„Iš esmės neplanavome protestuoti, bet taip susiklostė, kad darysime tai, nes ryt neturime pamokų – mokiniams ekskursijų diena, todėl suolai bus tušti“, – teigė Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius, vis dėlto patvirtindamas, kad jo mokiniai į mišias neis.
Norėtų suvokti tikrąjį tikslą
Europoje nėra tokių mokyklų, bent jau tokiose nesilankiau, kur būtų mokoma nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Gal yra tokių, bet paprastai vyriausiosios klasės atskiriamos, – sakė Č.Davidovičius.
Ši gimnazija neketina dalyvauti jokiuose streikuose, nors jos direktorius ir teigia nematąs nieko blogo tokiose akcijose, tik teigia nenorįs spėlioti, kokį efektą akcijos sukels. Ypač kai nėra aiškus tikslas, kodėl tokių akcijų ir streikų reikia. „Dabar lyg streikuojama dėl suvienodinto egzamino, bet visi juk suprantama, kad taip bandoma ginti V.Sirokomlės mokyklą“, – sakė direktorius.
Jo manymu, ilgosios gimnazijos nepasiteisins, nes vaikų mokymas mokyklose pagal amžiaus grupes yra efektyvesnis. A.Blaškevičiaus nuomonę palaiko ir A.Mickevičiaus gimnazijos vadovas Č.Davidovičius: „Manau taip pat ir niekada to neslėpiau. Yra tam tikra europinė patirtis. Europoje nėra tokių mokyklų, bent jau tokiose nesilankiau, kur būtų mokoma nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Gal yra tokių, bet paprastai vyriausiosios klasės atskiriamos. Nes tai skirtingos amžiaus grupės su skirtingais poreikiais.“
A.Blaškevičius įsitikinęs, kad daugiausia problemų kyla todėl, jog su lenkų pedagogais Lietuvoje nediskutuojama, jų nuomonės nesiklausoma. Blogiausia, Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus teigimu, kad kalbama tik apie struktūrą, o ne apie mokymosi kokybę lenkiškose mokyklose.
Visą originalų tekstą galite paskaityti čia: http://zw.lt/wilno-wilenszczyzna/protestujemy-przeciwko-egzaminowi-bronimy-syrokomlowki-dyrektorzy-o-strajku-ostrzegawczym/
